Nauji metai - nauji lapai. Aš esu labai laiminga, kad tęsiau savo rašymą be didelių pertraukų ir sustojimų, radau skaitytojus. BET!
Pasirodo mintys neišblėsta ir pasitaikiusi galimybė susikurti savo interneto puslapį tapo viena pirmųjų 2016 metų permaina.
Nuo šiol nauji ir iki šiol talpinti tekstai, bei knygų apžvalgos bus čia .
Taip pat atsiveria naujos techninės galimybės, laikinti, sharinti, komentuoti. Gyvenant 21a. to juk ne valia ignoruoti.Pasirodo mintys neišblėsta ir pasitaikiusi galimybė susikurti savo interneto puslapį tapo viena pirmųjų 2016 metų permaina.
Nuo šiol nauji ir iki šiol talpinti tekstai, bei knygų apžvalgos bus čia .
Visiems skaitytojams linkiu prasmingų 2016 metų.
Lauksiu Jūsų savo asmeninėje svetainėje!
www.valiuke.lt
Marina Achmedova "Mirtininkės dienoraštis. Chadiža"
Data: 2015.12.18
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Man patiko knyga. Dažniausiai islamo/musulmonų temom knygos būna įdomios, nes jos kitokios, vis skaitai ir galvoji kaip gi galima taip matyt pasaulį, kad va šnekėtis su vyru ar vien į jį žiūrėti yra jau nepadoru. Ši knyga apie mergaitės gyvenimą, jos kelią kaip ji tampa teroriste. Apie terorizmą ne daug, jis čia tiesiog gyvenimo rezulatas. Visa knyga parašyta dienorasčio stiliumi, o man skaityti dienorasčio tipo knygas labai patinka. Klausimas kiek čia realybės, o kiek pramanų, bet istorija tikrai ne eilinė. Skaitant visai atsiribojau nuo savo nuomonės, vakarietiškos kultūros ir tikrai pasidaro baisu, kai pagalvoji, kaip dalis musulmonų mato vakarietišką kultūrą, kaip ištvirkėlius ir pan.
Esu skaičius nuomonę, kad esą nuobodi ši knyga. Na nežinau, man pirmu prisėdimu gavosi perskaityti virš 150 puslapių, vėliau skaitėsi lėčiau. Esmė, kad pamačius šį viršelį dar ilgai atsiminsiu, apie ką knyga, o manau tai vienas iš bruožų įsimintinos knygos ir šiuo atveju tikrai geros.
Esu skaičius nuomonę, kad esą nuobodi ši knyga. Na nežinau, man pirmu prisėdimu gavosi perskaityti virš 150 puslapių, vėliau skaitėsi lėčiau. Esmė, kad pamačius šį viršelį dar ilgai atsiminsiu, apie ką knyga, o manau tai vienas iš bruožų įsimintinos knygos ir šiuo atveju tikrai geros.
Oficiali versija: Ši knyga – tai nuoširdus ir atviras mergaitės iš Dagestano dienoraštis. Jame Chadiža paprastai ir kasdieniškai aprašo savo jausmus, mintis, išgyvenimus, ryškesnius įvykius. Mergaitė nuo pat vaikystės mokosi suvokti, kas yra Alacho bausmė, o kas dovana, kodėl nuolat reikia rinktis tarp gera ir bloga.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 368
Paaugusi Chadiža išvyksta studijuoti į miestą, kur pilna mažame kaimelyje užsaugusiai merginai nepažįstamų pagundų. Čia taip pat reikia rinktis, tik labai sunku suprasti, kas iš tiesų gerai, nes dažnai blogis slepiamas po tikėjimo ir nuoširdumo kauke.
Šio romano siužetas paremtas tikromis Šiaurės Kaukazo gyventojų istorijomis.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 368
Data: 2015.12.08
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Na, kad man patinka Jodi Picoult jau ne paslaptis. Tai nėra Kafka ar kažkokios super išmintys išrinktiesiams. Ši knyga tikrai nėra tobuliausia Picoult knyga. Nepaisant standartinio braižo: gyvenimiška bėda - sunkus sprendimas su daugybe nuomonių ir nuotaikų - teismas - baigtis, ši knyga buvo ištęsta ir vietom nenutarali ir sakyčiau labai nuspėjama. Tiesiog, perskaičius 80 puslapių jau nutuokiau kuo baigsis.
Siužetas apie mergaitę su kurią kalbasi dievas. Susidomi spauda, kunigai, sudėtingos pareitys, kova dėl mergaitės globos. Na žodžiu nesupratau iki galo, kas ten su ja kalbėjosi.
Gal tik man taip atrodo, bet kai Jodi Picoult pradeda rašyti su mistikos elementais, kažkas ne tas.
Religijos tema tikrai nebuvo kažkokia sensacinga. Nepasakyčiau, kad kažkaip labai jau išplėtota įvairiapusiškai. Geras dalykas, jog Jodi Picoult labai diferencijuoja veikėjus ir kiekvieną gali suprasti, jausti kaip jis "mato" situaciją, bet vėl gi, ši knyga nebuvo tas variantas, kur veikėjai atsiskleidė.
Dėl skonio nesiginčijama, bet jei šią knygą būčiau skaičius pirmą iš visų Picoult jau perskaitytų, vargu ar ją taip mylėčiau.
Oficiali versija: Septynmetė Viltis pusiaukelėje į baleto pamoką prisimena nepasiėmusi triko ir mama, trumpam grįžusi į namus, užklumpa vyrą su kita moterimi. Jis jau ne pirmą kartą išduoda Mariją. Įskaudinta moteris sutinka skirtis.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 464
Tėvų nesutarimai ir skyrybos skaudžiai paveikia Viltį, bet į sielvartą panirusi Marija ne iškart pastebi, kad dukrelė vis dažniau šnekasi su nematomu draugu ir vadina jį... Dievu. Iš pradžių Marija tai priskiria vaikiškai vaizduotei, bet kai Viltis ima cituoti Bibliją ir gydyti, sutrikusi motina kreipiasi į psichoterapeutę...
Žinia apie stebuklingas Vilties galias netrunka pasklisti ir jųdviejų su mama gyvenimas virsta košmarišku cirku. Marijos valdas apgula ir tikintieji, ir skeptikai, o į namus, vienintelę ramybės salelę, braunasi žurnalistai.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 464
Data: 2015.12.01
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Esu įsitikinimų auka ir istorijos ne fanė (ypač grožinėje literatūroje). Viskas vyksta lordų ir milordų laikais, kai žmona į savo vyrą žiūrėjo kaip į dievą, o jau netyčia susilietusios rankos, tai išvis sensacijos. Visokie kvietimai į dvikovas, už tai, kad įžeidė žmoną, nes pasakė, kad suknelė vulgari, man taip svetima. Aš puikiai suprantu, kad gi buvo ne atspalvių laikai, nu bet vistiek...Kai kalbant į vyrą negalima akių pakelt, skaitau ir galvoju, nu geras. Svarbiausia, kad visa tai išvis ne esmė. Veiksmas tai apie kažkokį tų laikų ypatingą šiurpą keliantį vyrą, ir moterį, kuri tiria antgamtinius reikalus, bylas. Bet tai dažniausiai tas vyras sako lik namie moterie, o ji paslapčia išsliūkina ir jie vienas kitą išgelbėja.
Bandžiau koncentruotis į detektyvo liniją, bet kžkaip ne itin jis man įdomus buvo.
Kas keisčiausia, kad apie šią knygą ir girdėjau, ir skaičiau labai gerus atsiliepimus. Nežinau, kas ten taip žavi.
Šiaip aš nesu šio lordiško - milordiško laikotarpio megėja ir dažniausiai tokių knygų neskaitau.
Oficiali versija: Kvapą gniaužiantis pasakojimas apie aistrą, pavojus ir ryžtą iš žėrinčios pokylių salės nukels į įspūdingą užmiesčio rezidenciją, skendinčią šešėliuose.
Knyga: skolinta
Puslapių skaičius : 412
Dvidešimt penkerių Prudensė Meriveter puikiai supranta, kuo rizikuoja belsdamasi į džentelmeno namų duris vėlyvą naktį. Bet tik taip ji gali sutrukdyti karštakošio savo brolio ir liūdnai pagarsėjusio grafo Sebastiano Eindželstono dvikovą. Grafas leidžiasi įkalbamas, o prieš aušrą susitarimą patvirtina bučiniu.
Ugningo būdo mergina susižavi vyru, kurio gyvenime daugiau sutemų nei saulės šviesos. Dėl savo beatodairiškumo Prudensė nuolat įsivelia į pavojus. O Sebastianas pasijunta vienu metu plėšomas įnirtingo troškimo ją suvilioti ir nenugalimo poreikio ginti. Netrukus Prudensei išties prireikia apsaugos...
Knyga: skolinta
Puslapių skaičius : 412
Data: 2015.11.18Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Kad jau ir vaikui aišku, kad krizės - gyvenimo palydovai. Aprašoma kaip tvarkytis su realiom krizėm, (skyrybos, nedrabas ir pan.) ir kaip su visokiom asmenybės krizinėm situacijom. Na kai, visiems atrodo, kad gyveni puikiai, o jautiesi taip sumautai. Patiko mintis, kad sunkiausia suvokt, kad po kažkokios situacijos pats žmogus jau pasikeičia, kol jis priema savo naują statusą, jis kankinasi ir ieško išeičių. Kas truputį glumino? misticizmo efektas. Visokie nusiteikimai, nuo kurių ,anot autorės,aibės žmonių pradėjo gyvent nuostabiai, kad visata padeda ir pan. Kažkaip man slidu pasirodė. Na aš nesu visatos tyrinėtoja, bet vistiek...Šiaip tai tikrai greitai susiskaitė ir nebuvo visiškas šlamštas.
Oficiali versija: Atraskite krizėje slypinčią jėgą ir jos dėka kurkite tokį gyvenimą, kokio norite.
Krizės yra neišvengiamas mūsų gyvenimo ypatumas. Kaip tinkamai elgtis jos metu?
Knygoje "Sveiki sulaukę savo krizės!" autorės aprašyti patarimai, ritualai ir kitos technikos - tai tiesiausias kelias į prasmingo gyvenimo atkūrimą. Knyga labai praktiška, ji skirta padėti jums siekti teigiamų gyvenimo permainų.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 256
Krizės yra neišvengiamas mūsų gyvenimo ypatumas. Kaip tinkamai elgtis jos metu?
Knygoje "Sveiki sulaukę savo krizės!" autorės aprašyti patarimai, ritualai ir kitos technikos - tai tiesiausias kelias į prasmingo gyvenimo atkūrimą. Knyga labai praktiška, ji skirta padėti jums siekti teigiamų gyvenimo permainų.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 256
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Na jau labai ilgai skaičiau. Nors dažniausiai tokios pramoginės knygos susiskaito žaibu. Bandyta kažkas Bridžitos Džouns stiliumi, bet dauguma a la juokingų situacijų yra tokios netikros ir lėkštos, skaitai ir jauti, kad nu nebūna taip. Bridžitoje kiekviena moteris atrado save, nors atrodo, kažkokia kvaila, bet kartu ir prasminga, o čia kažkokia mergikė susilažina, kad ant užpakalio bandelės pasidarys nesąmoningą tatoo, jei nepermiegos su 12 skirtingų vyrų, skirtingais zodiako ženklais, o tai aprašinėja žurnale. Pasaka ir tiek. Jei būčiau skaičius prieš penketą metų būčiau galvojus, kaip čia kietai, bet dabar tai man čia kliedesys. Aišku pabaiga baigiasi gražiais santykiais ir meilėm. Nu ir nesistebiu kodėl skaičiau savaičių savaitėm.
Oficiali versija:Pija susilažina su geriausia drauge, kad per metus pasimylės su kiekvieno Zodiako ženklo atstovu, tačiau nė vieno neįsimylės. Herojė įsitraukia į naktinių nuotykių malonumus atskleisdama kiekvieno vaikino ypatumus.
Knyga: paskolinta
Puslapių skaičius : 416
Po dvylikos mėnesių erotinės astrologinės kelionės, regis, žvaigždžių išsidėstymas pagaliau palankus...
Knyga: paskolinta
Puslapių skaičius : 416
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Kaip mane nervuoja, kai rašytoja pradeda rašyti penkias knygas, bet neturi ką rašyti. Kas gi įvyko šioje? Nieko reikšmingo. Meilė didžiausia, bet kapanojasi praeities mėšle ir laksto vienas nuo kito. Ir aišku vartosi lovoje, viską užgožia nenormali aistra, kas abu veikėjus daro kažkokiais psichiniais ligoniais. Neįsivaizduoju tokių žmonių realybėje, kad tarkim kolega, kaimynas ar tolimas giminaitis yra tokio sukirpimo. Rašinėja apie prabangas, apie problemas rojuj. Tvirkino vaikystėj vieną veikėją, kitą prievartavo, apie tai jau rašė trijose dalyse anksčiau, ir aišku šitoj. Išleidžia šitas knygas kas metai ar pusantrų, tai skaitai ir nebesupranti iš kur tie šalutiniai veikėjai. Struktūrinis pokytis, kad rašoma tiek iš Evos pozicijos, tiek iš Gideono, tai įdomiau skaityt, nei vienos Evos dūsavimus.
Realiai tai nebeskaityčiau, bet vienas dalykas mano gera draugė perleidžia šitas knygas, o antras, kad mėgstu užbaigti pradėtus darbus. Tai abi vaitojam kokia nesąmonė ir skaitom toliau.
Mano nuomone yra atspalvių trilogija, o visi kiti erotiniai romanai, tai jų klonai. Iš kitos pusės čia toks žanras, dviračio neišrasi.
PS: nuojauta kužda, kad paskutinėje dalyje, bus šeimos pagausėjimas. Viena taps nėščia, o kitas paklaiks nuo to, kad taps tėvuku ir psichuos, kol galų gale užbaigs autorė visa istoriją laiminga gaida.
Oficiali versija: Gideonas vadina mane savo angelu, bet jis pats – mano gyvenimo stebuklas. Mano nuostabusis sužeistas karys, pasiryžęs nugalėti manuosius demonus, bet atsisakantis pažvelgti į akis saviesiems.
Knyga: padovanota
Puslapių skaičius : 368
Įžadai, kuriais apsikeitėme, turėjo susieti mus tvirčiau nei kūnas ir kraujas. Tačiau jie tik atvėrė senas žaizdas, skausmą ir abejones, ir išviliojo iš šešėlių priešus. Jutau, kaip jis slysta man pro pirštus, kaip pildosi didžiausios mano baimės, kaip mano meilė bandoma tokiais būdais, kuriems pakelti esu per silpna.
Šviesiausiu mūsų gyvenimo metu įsibrovusi jo praeities tamsa grasino atimti viską, dėl ko taip stengėmės...
Knyga: padovanota
Puslapių skaičius : 368
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Ši knyga pas mane papuolė dėl geros akcijos ir mažo formato, nes patogus variantas kelionėje. Tai gi vienoje kelionėje ir suskaičiau šią knygą. Man patiko. Gali būti, kad patiko, nes nesitikėjau nieko gero.
Apie ką? Aš tai sakyčiau apie praeitį, kuri neduoda ramybės. Apie išprievartavimą ir jo žalą moterims, apie kvailus studentus, apie melu pagrįstą gyvenimą.
Kaip ir gyvenime nusprendžiam sudėti taškus ant "i", taip ir čia visa istorija apie tai, kaip moteris padaro tai, ko nepadarė savu laiku. Mane truputį erzino mistikos intarpai, kai šnekasi su mirusiu vaiku, su savo mirusia motina ir susimąstai tai čia žiūrėt kaip į mistinį kokį romaną ar šiaip pramoginį romaną. Daug kur atsiliepimai vyrauja, kad pritrūko kažkokių psichologinių įžvalgų, aš kažkaip manau, kad jei ne kiaušinis vietoj galvos, tai paprastais žodžiais pasakyti svarbūs dalykai yra žymiai paveikiau nei psichologiniai traktatai. Pačiam pasukt smegeninę galima.
Man patiko, nes nepadaryta iš siužeto didžiausia tragedija ir nenueita bukuoju keliu. Kelionėje ir prieš miegą pats tas.
Oficiali versija: Kiek prisimena, Džeinė visada save laikė stora ir nerangia, o drovumas trukdė susirasti draugų. Taip slinko gražiausi metai palinkus prie mokslų ir nedrasiai svajojant apie ateitį. Tačiau dabar jai nieko netrūksta – namai, pinigai, verslas, rūpestingi artimieji ir abipusė meilė.
Knyga: nuosava
Tiktai ramybės nėra – sąžinę slegia praeities paslaptis: ji žino priežastį, dėl ko prieš pat savo vestuves nusižudė jauna, labai graži mergina, kurios draugystę Džeinė itin brangino.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 416
Vertinimas: 2/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Skaičiau ir jaučiausi lyg mokykloje kankinčiausi prie knygos iš privalomo perskaityti literatūros sąrašo. Kankinies vardan ramybės, kurios nesudrumstų lituanistė dešimtmetį nebuvus pasimatyme. Tik kai mokykla liko toli toli praeityje, o aš skaitau knygą su ta pačia emocija ir nesuprantu kam. Yra autorių kategorija, kurie rašo taip, kad skaitytojas nieko nesuprastų ir jaustusi dundukas. Tai vat - kūrinys, pažadinantis tavyje miegantį vidinį dunduką. Esmė, kad atvyksta IT srities žmogus atrasti pusiausvyros į dvarą, o ten sutinka vietinius gyventojus, išgirsta legendų, įvyksta daug tragizmo. Tačiau į visa tai įtraukti magiški kliedesiai, biblijinės citatos, iš niekur nieko ir tik klausi savęs ar tiesiog praversti tuos puslapius ar apgauti save, kad įdomu ir tęsti skaitymą. Kas gero? tai, kad į pabaigą atskleidė visas vingrybes ir nepaliko tokių klausimų, į kuriuos paprastai atsakoma perskaičius knygą. Su tokiu rašymu ir inteligento vaizdavimu kūriniai tinkami žudyt filologyno studentus, o paprastam mirtingajam tai čia kosmonautika, kuri neįtraukia.
Išminties galima pasisemti iš visko. Iš elektros stulpo, saulėlydžio ar valkatos, o tokios knygos tai snobizmo apraiška ir tiek.
Oficiali versija: Trisdešimtmetis programuotojas Gabrielius Aušautas po brolio žūties nutaręs dvasios ramybės ieškoti sename dvare, stūksančiame Ežero pakrantėje, atsiduria tartum XVIII šimtmečio atmosferoje, kur beveik nėra modernaus pasaulio pėdsakų. Greta realių veikėjų būriuojasi nesybės, savarankiškų veikiančiu asmeniu, ko gero, laikytinas ir verčiantis „sąmonę lengvai haliucionuoti“ ežeras. Kasdienybę netrunka sudrumsti keisti įvykiai, paslaptingi virsmai – pasirodo, riba, skirianti esybes nuo nesybių, nėra jau tokia neperžengiama. Patekęs keisto gyvenimo sūkurin, Gabrielius mėgina įžvelgti labai paprastą, civilizacijos ir banalumo luobą nusipurčiusią prasmę.
Knyga: nuosava
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 280
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Kadangi užsisakiau knygą internetu ir nelabai apžiūrinėjau viršelį, tai aišku užraso "romantinis trileris" nemačiau. Visas siužetas apie sprogdinoją blogietį, o tyrėjas gelbėja gražuolę ir aišku ją pamilsta. Visa detektyvinė linija yra visai įdomi, bet tos meilės seilės įtikinamai neatrodo.
Šiaip knyga susiskaitė sparčiai, bet romatinis detektyvas vis gi yra romantinis detektyvas.
Oficiali versija: Už tai, kad liko gyva, ji turi dėkoti likimui, atsitiktinumui ar sėkmei? Jeigu sužadėtinis Ninos Kormjer nebūtų palikęs prie altoriaus, ji būtų žuvusi – laimei, kai nugriaudėjo sprogimas, bažnyčia jau buvo tuščia. Tačiau tik tada, kai nepažįstamas vyras įsirėžia į jos automobilį ir nustumia nuo kelio, Nina supranta: kažkas nori ją nužudyti. Kas?
Knyga: nuosava
Detektyvas Semas Navaras kaip tik tai ir siekia išsiaiškinti. Jis suvokia turįs apsaugoti šią žavią moterį – toks jo darbas. Ir privaląs atsispirti jos traukai.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 352
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Knyga homofobams. Tik protingas homofobas gaus apmąstymų laiką, o kvailas net neskaitys. Siužetas apie porą, kuri niekaip nesusilaukia vaikų. Bando, bando ir nuo tų bandymų pavargsta vyras ir inicijuoja skyrybas. Kas man labai patiko tai požiūris į tai, kaip vaikų neturėjimas ir bandymas jų susilaukti paliečia vyrą, kerta jo savivertę, kaip paveikia poros gyvenimą, kaip stebuklingai viskas išnyksta ir lieka tik vienintelis tikslas - vaikas, kuris palaipsniui nesuvienija o įneša tik disbalansą. Tai gi moteris tampa lesbiete, kuri su partnere/sutuoktine nori susigrąžinti po skyrybų klinkoje likusius kiaušinėlius, o vyras eks alkoholikas patampa aršiu kataliku ir taip paliečia aibę temų. Lesbiečių gyvenimą, homoseksualių porų galimybes auginti vaikus, religijos kontekstą visame kame. Kiekvienas atranda sau priimtina veikėją, požiūrį.
Po paskutinės skaitytos knygos Jodi Picoult mane nuvylė, bet ši knyga vėl įnešė ūpo skaityti jos knygas.
Oficiali versija: Nebijanti aštrių temų ir diskusijas visuomenėje keliančių klausimų populiari rašytoja Jodi Picoult šįkart atsigręžia į tokias temas kaip tapatybė, meilė, santuoka, motinystė. Kas atsitinka, kai artimiausi žmonės ir visuomenė brutaliai pasikėsina į svarbiausią dalyką – troškimą turėti šeimą? Ir kas turi teisę spręsti, kokia ta šeima turi būti?
Knyga: nuosava
Zoja Bakster beveik dešimt metų gyveno viltimi susilaukti kūdikio, tačiau kai iki šio troškimo išsipildymo liko visai nedaug, visas viltis sugriovė skaudi nelaimė: Zoja prarado kūdikį, netrukus nutrūko ir santykiai su vyru.
Norėdama pamiršti skaudžius išgyvenimus Zoja pasineria į naują veiklą – pradeda dirbti muzikos terapeute. Jos metodais susidomi su paaugliais dirbanti Vanesa ir pakviečia dirbti kartu. Tarp moterų greit užsimezga ne tik darbiniai santykiai, bet ir šilta draugystė, kuri, didelei Zojos nuostabai, perauga į... meilę.
Meilė moteriai trikdo Zoją, tačiau susigyvenusi su naujais jausmais ji vėl ima svajoti apie šeimą ir vaikus. Moteris supranta, kad vienintelė galimybė jų susilaukti – dirbtinis apvaisinimas. Ir nors vaisingumo klinikoje vis dar saugomi trys jos ir buvusio vyro Makso pradėti embrionai, Zoja jaučia, kad šia galimybe pasinaudoti nebus paprasta. Tie vaikai galėtų gimti tik gavus buvusio vyro sutikimą, bet šis, po skyrybų paguodos ieškojęs taurelėje, išsigelbėjimą galiausiai rado evangelikų bažnyčioje, smerkiančioje dirbtinį apvaisinimą ir juo labiau – netradicines šeimas.
Kiekvienam žmogui itin brangaus dalyko – šeimos – trokštančiai Zojai teks nueiti ilgą kelią, susiduriant ir ištveriant artimiausių žmonių, visuomenės, religinės bendruomenės pasipriešinimą ir nesupratimą.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 440
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Kas yra baisu, tai oficialus knygos aprašymas , taip suraityta apie kažkokias kriaukles, kažkoks labai gudrus aprašas, bet apie siužetą nieko nepasakantis. Tai gi visa istorija pasakojama iš Flečerio ir Holės pozicijos. Tokį pasakojimą aš mėgstu labiausiai, kai visi įvykiai nupiešiami iš tam tikrų veikėjų pozicijų ir supranti kas yra kas, labai aiškūs portretai. Siužetas apie tą laiką, kai juodaodžiai buvo labai blogas dalykas, todėl tikrai netrūksta detalių kaip jiems sunku, o pagrindiniai herojai nors ne juodaodžiai, bet gyvenimai ne lengvesni. Jauni žmonės bendrauja, džiaugiasi vienas kitu, bet susiduria su rasizmu, netikrumu dėl ateities, artimų mirtimi, galų galiausiai gyvenimai nuvingiuoja kas sau, bet vieni kitiems palieka žymes visam gyvenimui. Taip pat antraplaname vaidmeny narstoma nužudymo byla, neleidžia skaitant snūduriuoti.
Pradžia šios knygos nėra vau vau, pradėjus skaityti galvojau duosiu tris balus, vėliau keturis, o pabaigoje visi penki. Man patiko. Knyga vasarai ir pamąstymui.
Oficiali versija: Šio pasakojimo negalėtum palyginti su perlų karoliukais, veriamais ant siūlo. Veikiau tai panašu į jūroj glūdinčią kriauklę, kurios viduje mirguliuoja švarus perlamutras, o išorė tamsi, aplipusi dvokiančiiu dumblu.
Knyga: nuosava
Tokie ir romano veikėjai – skirtingi, o jų jausmų ribos – plačios. Gražią Holės ir Flečerio meilę temdo juodaodžio mirties ir nevaldomų aistrų varginamo Bo Dikenso paslaptis. Pamotė Gvinė kantriai veda motinos apleistą mergaitę į suaugusiųjų pasaulį, ir Holė virsta tokia moterimi, kuriai Flečerio tėvas pasijunta dėkingas už per vieną vasarą subrendusį sūnų.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 448
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Toks jausmas skaitant, ka autorė rašė ir berašydama galvojo kas iš to išeis, toks jausmas, kad siužetas niekur neveda. Nebuvo jokio įtampos taško, susimąstymo skatinančių scenų. Tiesiog eilinio gyvenimo aprašymas, penkios dienos darbe, savaitgalis su draugais, truputis apkalbų, nenusisekusių meilės romanų, nelauktų vaikų. Centre mergina, kuri jau pasiekė visuomenėje priimtą amžiaus ribą, kurioje būdingas susitūpėjimas, šeima, paskola, pastovus darbas, o jai galvoje kelionės ir visai kiti dalykai, jos vaikinas pavargsta aukotis belaukdamas kada ji nuspręs kurti šeimą, o jinai jo nei prisileist, nei paleist nori ir dar sulaukia pasiūlymo tapti aktore. Viskas kažkaip gyvenimiška, įprasta tik ne visi sulaukia aktorinio vingio gyvenime. Skaitosi įdomiai, tik atsibosta skaitant laukti kažko...
Oficiali versija: Paula pritrenkta. Po kelių mėnesių, praleistų Niujorke, grįžusi randa draugus iš esmės pasikeitusius: Ana, karjeros atkakliai siekusi aktorė, trečią mėnesį nėščia ir nori ištekėti! Rakelė pasinešusi į karjerą, o Paulos vaikinas Johanas, visą laiką taip geranoriškai išleisdavęs į keliones, nekantriai mojuoja vedybų sutartimi. Kas čia vyksta? Ir kuo, po šimts, visus taip vilioja užtikrinta šeiminė padėtis, žiedas ant piršto ir klykiantis vaikas? Staiga Paula pamato, kad jos gyvenimas – kelionės, vakarėliai ir trumpi romanai – bičiuliams nebeatrodo patraukliai. Dar nespėjusi pasirūpinti „padoraus" gyvenimo planais mergina gauna pasiūlymą, kuriam negali atsispirti..
Knyga: nuosava
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 496
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Man ši knyga pasirodė neverta tų visų pagyrų išrašytų leidinio nugarinėje dalyje. Taip - jos idėja prasminga, bet pats rašymo stilius nuobodokas, o patinka asmeniškai, aštresnės problematikos knygos. Na merginai aspergeris, nu ką, gyvena ji sau, tas dvasias kvietinėjasi tai tyčia, tai ne, paslapčių, nelaimingos meilės, likimo ironijos, netekčių, visko yra, o baigiasi visiškai ramiai, su happy endu. Aš ją priskirčiau prie tų melancholiškų knygų. Ir taip, man nepatinka maisto gaminimas, o čia jo tiek daug, ir maždaug per tuos receptus reikia mokėt pajaust veikėjus. Ai, kažkaip paskaičiau, stengiausi nenumest, bet prastai ir gi nebuvo. Vis gi, kažkaip Jodi Picoult labiau paveiki.
Oficiali versija: Netekus tėvų, Aspergerio sindromą turinčios Džinės sielvartą pakeičia netikėtas atradimas – ji gali iškviesti mirusių artimųjų dvasias gamindama pagal jų pačių rašytus receptus.
Knyga:nuosava
Senelės perspėjimas „Neleisk jai“ ir paslaptingas laiškas, kuriame merginos tėvas prašo jos motinos atleidimo, sukelia Džinei daugybę klausimų: ko ji turinti saugotis, kas vyko tarp jos tėvų ir kaip susitaikyti su tais, kurių jau niekad nebeišvysi. Receptas po recepto – ir visi atsakymai Džinės rankose.
Knyga:nuosava
Puslapių skaičius : 320
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Kiek buvau praėjus pro knygą, vis nesusivokiau, kad čia gi lietuvės knyga. Kažkaip vis dar tie lietuviai autoriai būna keistoki. Vis gi šioje knygoje nieko lietuviško nėra, nes kažkaip skaityti apie super multimiliarderių Antaną būtų nelabai rimta. Kaip ir ne paslaptis, kad autorę įkvepė atspalvių trilogija, tai čia atspalvių motyvų nemažai. Nuo akių vartymų ir lupų kramtymų iki siužeto detalių. Kas man kliuvo?. Mane erzino infantilus veikėjų bendravimas, tie seilėjimaisi be sustojimo, žmonėms trečia dešimtis, o turinys kaip penkiolikinių. Siužeto seka, vienišiai - užklumpa meilės - nedėkingos aplinkybės ir skyrybos - verksmas - kiti vyrai - staiga pasirodantis pirmasis mylimasis ir pabaiga, o tęsinys kitoje dalyje. Kai kurios vietos labai ištęstos, bet skaitosi tikrai labai greitai.
Kas liečia erotiką, atvirai aprašytos scenos, bet kai priskaičius tų erotinių romanų, pasimato, kad tos scenos aprašomos vienodai. Bent jau šioje dalyje ir tų scenų nebuvo daug, mano galva visai protinga proporcija.
Oficiali versija: Niujorkas... Beprotiško gyvenimo tempo miestas... ir neoficiali vienišų širdžių sostinė.
Atvykusi iš Bostono Ema nesuklydo: Niujorkas tai vieta, kur išsipildo svajonės! Mergina dirba reklamos agentūros generalinės direktorės padėjėja, yra graži ir geidžiama, bet audringus meilės nuotykius nusiteikusi palikti tolimai ateičiai, mat karjera svarbiau už viską.
Kol vieną vakarą ji sutinka Metą.
Tai, kas įvyksta tarp jųdviejų, sunku nuspėti, nes nuo įsišėlusių jausmų kibirkščiuoja viskas aplink. Vylingos akys, gundanti išvaizda ir savimi pasitikintis balsas hipnotizuoja Emą...
Juodu dar susitiks.
Tik ar patiks Emai tai, ką nuo jos slepia žavusis vakaro nepažįstamasis?
Knyga: paskolinta
Puslapių skaičius : 632
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Nelabai supratau antros dalies paskirties. Parašyta tam, kad parašyt. Gyvena herojai prabangoje, kuri išreikšta labai bukai, kad kelia tik šypseną. Manau pats blogiausias jausmas skaitant romaną, pasijaust, kad skaitai kažką iš fantastikos srities. Moteriškei nieko nereikia, o vyras perka visokius brangius daiktelius, o jinai aikčioja kaip jai nieko nereikia, bet viską priema. Žodžiu, kai jai pervedė šešis miliardus, tai nusikvatojau net. Kam taip perspaust? Skaitant mane nuolat blaškė visokių dovanų aprašymai, kurie absoliučiai jokio vaidmens neturėjo. Fantazijos autorei rašyti apie etiketes ir briliantus netrūksta, bet kas iš to?. Nepatiko, kad nėra jokio veiksmo, tarpais kažkas nutinka, bet jau žinia iš karto, kad pasirodys super herojus, o vėliau kažką padovanos. Tikras ROMANAS, saldu saldu. Atrodo, kad užsiciklinau su tom dovanom, bet kad nieko daugiau ir neprisimenu. Įdomumo dėlei pasiskaičiau atsiliepimus, nuomonė sutapo su daugumos.
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Nelabai supratau antros dalies paskirties. Parašyta tam, kad parašyt. Gyvena herojai prabangoje, kuri išreikšta labai bukai, kad kelia tik šypseną. Manau pats blogiausias jausmas skaitant romaną, pasijaust, kad skaitai kažką iš fantastikos srities. Moteriškei nieko nereikia, o vyras perka visokius brangius daiktelius, o jinai aikčioja kaip jai nieko nereikia, bet viską priema. Žodžiu, kai jai pervedė šešis miliardus, tai nusikvatojau net. Kam taip perspaust? Skaitant mane nuolat blaškė visokių dovanų aprašymai, kurie absoliučiai jokio vaidmens neturėjo. Fantazijos autorei rašyti apie etiketes ir briliantus netrūksta, bet kas iš to?. Nepatiko, kad nėra jokio veiksmo, tarpais kažkas nutinka, bet jau žinia iš karto, kad pasirodys super herojus, o vėliau kažką padovanos. Tikras ROMANAS, saldu saldu. Atrodo, kad užsiciklinau su tom dovanom, bet kad nieko daugiau ir neprisimenu. Įdomumo dėlei pasiskaičiau atsiliepimus, nuomonė sutapo su daugumos.
Oficiali versija: „Jokia kaukė negali ilgai slėpti esamos ir simuliuoti nesamos meilės.“
Knyga: paskolinta
Puslapių skaičius : 632
John Updike "Teroristas"
Vertinimas: 2/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Labai neįdomi knyga. Idėja labai gera - terorizmas, kaip musulmonai mato vakarietišką kultūrą ir gyvenimą, kaip ryžtasi teroristiniams išpuoliams, kaip ruošiasi psichologiškai. Visa tai dar ir išlaikė bent minimalų susidomėjimą. Perskaičiau pusę knygos vildamasi, kad tuojau pat prasidės intriga, bet netrukus suvokiau, kad taip ir bus, tai tolimesnis skaitymas buvo "damušimas". Blogiausia dalis - jokios intrigos, jokio veiksmo, pakalba ir tiek, o kur jau begalė citatų iš korano, o kur jau kita krūva iš švento rašto. Pagrindinis veikėjas toks nemąstantis mėmė. Visiškai nieko gero. Siūlau neskaityt šios knygos.
Oficiali versija: Amerika atsigauna po rugsėjo 11-osios košmaro. Aštuoniolikmetis Ahmadas gyvena su motina aire kažkur Naujajame Džersyje; savo tėvo arabo jis nepamena, bendramokslių nekenčia ir niekina, vakarietiškąją kultūrą laiko žlugusia, o tuštumą jo gyvenime užpildo Korano pamokos ir mokytojas imamas Šeichas Rašidas. Ahmadas puikiai mokosi, jis itin protingas ir sumanus; tačiau užuot siekęs karjeros, vaikinas pasuka kitu keliu: jis palengva atsiskiria nuo visų ir prieglobsčio ieško tikėjime. Neilgai trukus paaiškėja, kad vaikinas jau pasirengęs vardan islamo paaukoti ne tik savo, bet ir kitų gyvybes. Vienintelis Džekas Levis, seniai Dievą pamiršęs žydų kilmės mokinių konsultantas, simpatizuojantis Ahmado motinai, tiki, kad vaikiną dar galima išgelbėti. Tačiau Ahmadas jau vairuoja prikrautą sprogmenų sunkvežimį judriu greitkeliu tunelio link, kad su savimi į pražūtį nusineštų kuo daugiau netikėlių...
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 319
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Antra knyga iš eilės, kurią įvertinu penkiais balais. (ne tik Kalėdos stebuklų metas). Nors kai perskaičiau svyravau dėl keturių ir penkių, bet nutariau, kad nebūsiu visiška snobė ir nesikabinėsiu kur nereikia, anokia aš čia kritikė.
Knyga apie tobulai ir jaukiai suplanuotą gyvenimą, kurį sujaukia neįgalus kūdikis. Man patiko, kad nėra banaliai nugalimos visos kliūtys prisidengiant dar banalesniu posakiu " meilė nugali viską". Skaitant nėra aišku ar šeima susiims ar priims sprendimą vaiką atiduoti į globą. Nėra kvailo verkšlenimo "kaip man blogai", yra noras viską mesti kaip dažnai gyvenime ir būna. Labai gyvenimiška knyga, jaučiasi, kad autorė pasitelkia savus išgyvenimus. Pastebėjau, kad autobiografinių motyvų knygos labai geros (bent jau man išlieka galvoje ir neerzina). Kas man nelabai patiko tai intarpai apie maistą, koks ten skanus padažas gavosi ir t.t (aš nemėgstu gaminti, tai gal dėl to) bet tų virtuvinių aprašymų nėra daug.
Ko gero ši knyga būtų įdomiausia žmonėms, kurių artimoje aplinkoje yra neįgalių vaikų ir žinoma, kad viskas stebuklingai nesusitvarkys ir teks išmokt situaciją priimti tokia kokia yra, ši knyga gali pasitarnauti kaip pagalba priimti tą situaciją.
Oficiali versija: Anos laukė nuostabūs pokyčiai: tuoj gims jųdviejų su Tobiju kūdikis. Jie paliks niūrų Londoną ir persikraustys į Provansą, kur ji atidarys savo restoraną, Tobijas kurs muziką, o apsupta malonių žmonių dukrytė kalbės dviem kalbom ir bėgios basomis levandų laukuose. Tačiau Anos dukra Frėja gimsta… visiškai neįgali. Taip prasideda ilga Anos ir Tobijo kelionė: ne į saulėtą Provanso idilę, o į netikėtai rūsčią gyvenimo tikrovę. Išsvajotas Provansas realybėje virsta apleistu ūkiu Langedoko apylinkėse, pro stogą varva, o po kambarius šmižinėja pelės. Apie nuosavą restoraną nebegali būti nė kalbos, ir niekas negali atsverti alinančių naktų su traukulių kamuojama dukra, krizę išgyvenančiu vyru, ginčų su mama ir nepakeliamo dvasinio ir fizinio nuovargio. Kad išsaugotų sveiką protą ir savo šeimą, kad įstengtų mylėti nekalbančią ir nejudančią Frėją, Ana privalo rasti savyje jėgų, kurių net neįtarė turinti. Ir išmokti pamokas, kurias jai netikėčiausiais būdais pateikia gyvenimas.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 400
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Šią knygą laimėjau, kuomet teisingai buvo supildyti Lietuvos miestai ir gavau pasirinkti knygą už tai dovanų. Skubėjau ir kažkaip galvojau, kad na nei čia kokia naujiena, nei piaru apipinta knyga, tai paimiau nuo lentynos labai daug nesitikėdama ir o brolau! Pirmos dešimtys puslapių nebuvo labai įtraukiantys, nes kol susivokiau, kas su kuo ir apie ką, bet vėliau pridžiuvau ir džiaugiausi puikiu skaitiniu, nes tiek laiko nebuvau užtikus tikrai geros knygos (ne dėl to geros, kad visi kaip pamišę perką ir ji patenka į top'us, kurie nieko nepasako, nebet tai, kad gera reklaminė kampanija), kad buvau ir viltį pametus.
Tai gi knyga, apie tikrai keistą šeimyną, kurios tėvai vadovaudamiesi nepriklausomybe pastoviai keliauja, skursta, smerkia visa, kas simbolizuoja tvarką ir pastovumą. Paskui save temdamiesi vaikus, jie skursta, patiria daug negandų, bet daug svajoja ir kuria nerealius planus, kurie mažiems vaikams atrodo didingi, o subrendus nieko neverti pažadai. Alkoholizmas, pedofilijos užuomazgos, skurdas, patyčios ir tvirtybė atlaikyti viską - pagrindinės temos. Siužetas nenuvalkiotas, veikėjai tikroviški, kaip ir kitaip gali būti autobiografinėje knygoje. Šią autorę vertinu už drąsą taip atvirai aprašyti savo gyvenimą, kurį išdrįstų atskleisti tikrai ne kiekvienas.
Visi tie laurai išrašyti ant viršelio tikrai yra pelnyti. Ko gero man ši knyga bus metų atradimas. Va taip va visiškai aklai ir netikėtai. Rekomenduoju.
Oficiali versija: Stiklo pilis“ – įspūdingi Jeannette Walls prisiminimai apie gebėjimą išlikti ir mokėjimą atleisti. Tai persmelkiantis, atviras žvilgsnis į itin neveiksnią, bet be galo spalvingą šeimą.
Charizmatiškas autorės tėvas patraukia vaikų vaizduotę mokydamas juos fizikos, geologijos paslapčių ir to, kaip be baimės žiūrėti į gyvenimą. Tik alkoholis jį paverčia destruktyviu, nesąžiningu, ekscentrišku žmogumi. Jos mama – meninės sielos moteris, neįsivaizduoja savęs namų šeimininke ir bėga nuo bet kokios atsakomybės šeimai.
Wallsų šeimos vaikai priversti pasirūpinti savimi: jie vienas kitą maitina, rengia ir šildo, kol galiausiai suauga ir pasirenka geresnį gyvenimo kelią nei tėvai, kuriuos, rodos, visiškai tenkina benamių dalia.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 424
Mikkel Birkegaard "Šešėlių biblioteka"
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Skaičiau labai ilgai. Labai labai. Man patiko knygos idėja, nes galvojau sudėlios moralės ir mistikos temas, kurias apipins veiksmu. Bet viskas taip nuspėjamai, taip nuobodžiai. Viena iš tų knygų, kurias jei skaitai - skaitosi, tik padėk į šalį, net minties nebus skaityti.
Žmogus paveldi biblioteką, atsiranda geriečiai ir blogiečiai, man jau buvo aišku kas yra kas, nors dar vis būdavo neatskleista autoriaus intriga. Tada vieni kitus gaudo, vykdo tyrimus, įsipina meilių seilių, pabaigoj atrodo jau viskas blogai, bet staigiai geriečiai pasikrauna jėgų ir visi laimingi. Tikrai ne ta knyga, kurią rekomenduočiau, bet jei kas prilaikot savo lentynoj - dar nemeskit.
Oficiali versija: Advokatas Jonas po mįslingos tėvo mirties paveldi „Libri di Luca“ – antikvarinį knygyną Kopenhagoje. Jonas išsiaiškina, kad „Libri di Luca“ nuo senų laikų buvo knygų mėgėjų susitikimo vieta. Čia naujasis savininkas susipažįsta su paslaptingais skaitovais, kurie, telepatiškai veikdami kitų mintis, kiekvieną mūsų gali priversti elgtis drastiškai – paklusti, išduoti, žudyti ir net nusižudyti.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 360
Caroline Brehat "Aš mylėjau manipuliuotoją"
Data: 2015.06.21
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Ši knyga gulėjo tarp visų neskaitytų knygų, pasimetus, susisukus, nes minkšti viršeliai, nedidelis formatas beveik garantuoja knygai tokį likimą. Kaip suprantu tai knygos istorija realios, išgyventos istorijos modifikacija su pakeistais vardais ir t.t. Pradžioje bijojau, kad bus kokios nors kvailos verkaujančios bobos istorija kokie vyrai blogi, tačiau jau iškart pasakysiu taip nėra. Siužetas apie tai kaip moteris susipažįsta su vyruku, kuris būna tai labai švelnus, tai labai grubus, keičiantis savo nuomonę per dažnai ir kardinaliai, kas išbalansuoja santykius. Tai knyga apie psichologinį terorą, apie tai, kaip žmogus patraukliai gali atrodyti viešumoje ir koks tironas gali būti už namų durų, kaip moteris ieško išsilaisvinimo ir kas man labiausiai patiko pabaiga - labai realistiška, kupina kompromisų ir vilties. (neatvyko koks užjūrio milijardierius, neatvežė žiedo su deimantu it kumštis ir jokio kvailo ilgai ir laimingo)
Tiesa, mielai galėtų būti ši knyga storesnė ir istorija būti žymiai ilgesnė. Rekomenduoju pasiskaityti visoms moteriškėms, o ypač toms, kurioms vyrukų tam tikras elgesys pasirodo įttartinas.
Oficiali versija: Ši istorija prasideda kaip pasaka. Moteris sutinka vyrą – gražų, talentingą, romantišką idealistą, ir jie vienas kitą beprotiškai pamilsta. Vyras pasirodo esąs tikras svajonių princas: švelnus, dėmesingas, protingas. Jie greitai ima lauktis kūdikio ir susituokia. Tačiau pasaka pamažu keičiasi, vis labiau primindama siaubo istoriją, pilną priekaištų, barnių ir smurto. Moteris nesupranta, kas vyksta. Jos gyvenimo vyras iš princo virsta pabaisa.
Knyga: nuosava
Jodi Picoult "Iš antro žvilgsnio"
Vertinimas: 2/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Nevyniosiu į vatą, bet labai tikiuos, kad tokia nuobodi ir neįtraukianti Picoult knyga man nebepateks į rankas. Skaičiau ir galvojau, na gi susiimk, gi čia įdomu, čia Picoult, visas pasaulis skaito. Pirmus šimtą puslapių skaičiau įnertingai ir brangiausias net klaustelėjo, o tai turbūt labai įdomi? tada aš jau supratau, kad reikia skaityt, kol nenukeliavo į šoną ir neprišaukė neskaitadienių.
Tai siužetas jau net sunku prisimint, daug keistuolių po sukrėtimų, vaiduoklis, ženklai, eugenikos projektas apie mūsų baisiąją žmogišką pusę. Baigiasi viskas daugiau mažiau pozityviai, nužudymo bylos tyrimas, kalti gauna pylos, nekalti triumfuoja. Bet niekas neužkabino.
Čia bandyta paliesti žmogiškumo temą, aprašomi du laikotarpiai, bet jų sąsajos paaiškėja per velai ir skaitymas tampa tik dėl skaitymo, o tai nefaina. Eugenikos projektas stebina tolerancijos stoka,engimu, diskriminacija, ribotumu.
Aš nesmerkiu, nes ir dabar tolerancija apsiriboja tik namų sienomis ir jei galėtų tūkstančiai vėl pasitelktų panašų projektą padaryti, kad būtų viskas "normaliai, taip kaip turi būti".
Mano asmeninė rekomendacija būtų rinktis kitą knygą, nes bandyta išvedžioti ir dar tie mistikos elementai pas Picoult yra visiškai neįprasta.
Oficiali versija: Žemės sklype, priklausančiame profesoriui Spenseriui Paikui, sumanoma statyti prekybos centrą. Tačiau šiam sumanymui paprieštarauja abenakiai, teigdami, kad toje žemėje palaidoti jų protėviai. Abenakių niekas nepaiso ir statybos prasideda, bet jas nutraukia keisti gamtos reiškiniai – nerasdami kuo juos paaiškinti, žmonės ima šnibždėtis apie supykdytas abenakių protėvių dvasias.
Tuo pat metu į miestelį pas seserį atvyksta Rosas Veikmanas – jaunas vyras, nerandantis ramybės po mylimos moters mirties. Vildamasis, kad anapusybė egzistuoja, Rosas visais įmanomais būdais bando rasti kontaktą su ten galbūt nukeliavusia mylimosios siela. Nors Rosui to nė karto dar nepavyko padaryti, statybų vadovas kreipiasi į jį prašydamas, kad jis ištirtų statybvietę ir galbūt patvirtintų arba paneigtų gandus apie ten klaidžiojančias abenakių protėvių sielas.
Rosas sutinka, bet statybvietėje suranda tik paslaptingą išsigandusią moterį – Liją Bomont, ji, kaip ir Rosas, kažko ieško už gyvenimą ir mirtį skiriančios ribos. Lija pirmą kartą per daugelį metų Rosui vėl įžiebia gyvybės kibirkštį, ir jis nusprendžia žūtbūt išsiaiškinti šią kenčiančią moterį slegiančias paslaptis.
Pradėjus tyrimą, ima vertis sukrečianti istorija, apimanti kelių šeimų ir net kelių kartų likimus, palytėtus meilės, nusikaltimų ir, be abejo, eugenikos projekto..
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 440
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Man patinka istorijos apie žmonių dingimus, ypač jei dar dalyvauja būrėjai, ekstrasensai ir t.t. Iš knygos anotacijos visų šių reikalų buvo galima tikėtis, bet kažkodėl pateikimas buvo neužkabinantis. Skaičiau šią knygą labai greitai, nes numaniau, kad jei padėsiu į šalį, tai su visam. Labiausiai mane erzino politikos kupina pradžia, skaitai skaitai ir galvoji tai kada čia viskas susisies. O politikavimai literatūroje man tiek pat įdomu kiek detalus medžio aprašymas. (neįdomu). Vėliau jau prasidėjo kažkokie dingimai kaip ir buvo galima tikėtis, herojė atsidūrė sudėtingose situacijose, viskas įdomu, o priartėjus prie pabaigos vėl santa barbara, viskas gerai iki pamėlinavimo. Man kyla klausimas - ar tikrai reikia detektyve to happy endo saldaus iki pamėlinavimo, kodėl taip reikia viską apklijuot cukrine vata, ne jau gyvenime visada viskas susidėlioja idealiai? Kam rašant detektyvą nuslyst į muilo operos ir veiksmo filmo mišinį.?
Oficiali versija: Architektas Adamas Kolifas, sumanęs didelį ir nepaprastai pelningą statybų projektą, verslo plano detales su partneriais nusprendžia aptarti prabangioje jachtoje. Bet vos išplaukus, jachtoje nugriaudėja sprogimas.
Ši nelaimė stipriai sukrečia Adamo žmoną Nelę. Prislėgta netekties, ji išgyvena ir didelę kaltę, nes nelaimės rytą rimtai susipyko su vyru ir palinkėjo jam negrįžti namo. Matydama Nelės sielvartą, moters teta pataria susitikti su ekstrasense, kuri sakosi galinti padėti susisiekti su Adamo vėle. Manydama, kad seansai padės išpirkti kaltę ir išsiaiškinti tikrąsias vyro žūties aplinkybes, Nelė sutinka.
Tačiau tai, kas nutinka seansų metu, pažeria daugiau klausimų negu atsakymų.
Padedama to, iš kurio pagalbos sulaukti tikėjosi mažiausiai, Nelė pradeda tyrimą. Tačiau moteris nė nenujaučia, kokias paslaptis išjudino ir koks pavojus jai iškilo...
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 320
Data: 2015.04.23
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Jaučiu pareigą įspėti, kad šią knygą derėtų skaityti kai iki santuokos lieka maždaug pusmetis ir santuokinė atsakomybė kvepuoja į nugarą. Visos mano rato skaitytojos, kurios skaitė be realios santuokos grėsmės liko nesužavėtos. Negalėčiau ir aš pasakyti, kad tai stulbinamas kūrinys. Knygoje aptarta santuokos idėja, jos kilmė ir paskirtis. Aš nesu nei labai sentimentali, nei padebėsiais skrajojanti - daug kur sutinku su autore, kad santuoka tėra institutas, o tai ką sudedi į bendrą gyvenimą, tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas ir valia. Šioje knygoje pradžioje kaip ir bandyta intrigą sukurti, bet greitai ją išsklaido.
Trumpai tai būtų: išsiskyrus amerikietė gražiai gyvena su brazilu, kol amerikonai nutaria jį deportuoti. Šie kaip ir nutarę nesituokt niekada, nes tai būtų jau antra santuoka abiems, bet norint išlikt drauge JAV vienintelis kelias deklaruoti meilę santuoka, na ir prasideda dilema susituokt, nesusituokt, emigruot ar ką daryt? Tai va ta intriga ir minėta buvo ar užskaitys brazilą ar lieps iškeliaut, bet vidury knygos pamini, kad jis lieka JAV. Per tą laiką jie keliauja ir nagrinėja santuoką įvairiose kultūrose, pasipyksta, papsichuoja kaip ir visi normalūs žmonės ir galų gale gražiai susituokia, be pompastikos.
Iš šios knygos išsinešu epizodą, kai autorės močiutė mirė, jie su seneliu naktį ėjo į sodą užkasti pelenų ir senelis nešėsi kastuvą ir žibintą. Mintis ta, kad visuose santykiuose ateina momentas kai kažas turi būti tas, kuris neša kastuvą ir žibintą.
Oficiali versija: Elizabeth Gilbert savo bestselerio autobiografinio romano „Valgyk, melskis, mylėk“ pabaigoje pasakojo apie tai, kaip pamilo brazilų kilmės australietį Filipę. Santykiai su šiuo žmogumi tampa ir pagrindine tęsinio, romano „Pasižadėję“ ašimi. Prisiekę vienas kitam niekada jokiomis aplinkybėmis nesituokti, Amerikoje jie susiduria su teisinėmis kliūtimis, kurias panaikinti galima tik vienu būdu – įregistravus santuoką.
Bandydama suvokti savo baimę iš naujo įsipareigoti ir kuo geriau suvokti santuokos instituciją, autorė neria gilyn į santuokos tyrinėjimus istoriniame kontekste, smagiai, inteligentiškai, taip, kaip jai būdinga, mąsto apie motinystę, porų suderinamumą, atsakomybę, ištikimybę, šeimos tradicijas, visuomenės lūkesčius, skyrybų riziką.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 272
Data: 2015.04.16
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Jau kas kas, o aš Jodi Picoult dažniausiai nepašykčiu pagyrų. Kuo man ji patinka - savo netikėtumu. Šį kartą kaip ir visada opi problema, nežinai kas blogas, kas geras. Kokia bus pabaiga užuodžiau jau gana anksti. Perskaičiau greitai ir ne dėl to, kad buvo jau nepadoriai įdomu, o tiesiog, kad pažiūrėt ar aš teisi, ir taip - aš teisi. Teisut teisutėlė. Kadangi mano blogas neturi tikslo atmušt skaityti knygų, o tiesiog pasirinkti tinkmą, siužeto neatpasakosiu. Tiesiog: galimai išprievartauta paauglė ir to galimo prievartautojo mirtis, kas kaltas. Knygų Guru pateisino savo vardą ir jau žinojo kas kaltas nesulauks pabaigos. Tačiau man patiko, kaip ir visos Picoult knygos, tik ši gal mažiausiai. Ir dar nebuvo teismo proceso.
Dar savo knygų lentynoj esu pririkiavus šios autorės knygų, tai gi aprašymų dar bus ir bus apie Jodi Picoult kūrybą.
Oficiali versija: Keturiolikmetė Triksė Stoun – paprasta tarp draugų populiarumo siekianti mergaitė, tėvų – komiksų dailininko Danieliaus Stouno ir vietos koledže Dantės „Pragarą“ dėstančios Lauros Stoun – pasididžiavimas. Stounų šeima gyvena iš pažiūros ramų, kone idilišką gyvenimą. Tačiau pirmoji nelaiminga Triksės meilė ir mergaitę užgriuvusios nelaimės sudrebina ne tik jos, bet ir visų kitų šeimos narių gyvenimą, priversdamos prisiminti giliai užslėptus skausmingus praeities įvykius ir išgyvenimus. Bandydami padėti dukrai, mergaitės tėvai patys turi pereiti tikrus „pragaro ratus“, siekdami nugalėti praeities ir dabarties šmėklas ir prisikelti naujam gyvenimui.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 352
Data: 2015.04.02
Vertinimas: 2/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Skaičiau šią knygą siaubingai ilgą laiką. Buvo mintis mesti ją lauk. Šiai akimirkai tituluočiau ją metų nuoboduliui. Mane glumina tos visos pagyros knygos anotacijoje, nes tarsi visiems taip įdomu buvo, o mane veikė kaip aukščiausios kokybės migdomieji. Aš vis laukiau veiksmo, nes pamačiau eko trilerio užuominą ir susidomėjau. Šioje knygoje vien dokumentika iš įvairių sričių, ekologijos, gyvūnijos, architektūros, genų ir t.t. Kaip viskas būtų jei išnyktų žmonija, man buvo įdomi pradžia kai rašė apie pastatų nykimą ir t.t. Bet vėliau veiksmas taip ir neatsirado, pradėjo rašyti apie visokius niuansus, o aš ėmiau skaitant miegoti.
Patiks tiems, kas mėgsta dokumentines laidas savaitgaliais ir varto gyvūnijos albumus prieš miegą.
Oficiali versija: Populiacijos ir technologijų augimas pavertė žmoniją gamtos jėga. Mes neišvengiamai keičiame klimatą, iškreipiame, užteršiame ir griauname ekosistemas, versdami kitus organizmus taikytis prie žmogaus sukurto pasaulio. Bet kas gi nutiktų, jeigu žmonija staiga išnyktų? Siekdamas atsakyti į šį intriguojantį klausimą, žurnalistas ir Arizonos universiteto profesorius Alanas Weismanas, „Echo in My Blood" autorius, keliavo po pasaulį, kalbėjosi su biologais, paleontologais, inžinieriais ir restauratoriais, budistų vienuoliais ir masajais, lankėsi unikaliose vietovėse ir jo išvados mažų mažiausiai įspūdingos.
Kas liks po mūsų? Pakeista atmosfera, astronominis kiekis plastiko, automobilių padangų, branduolinių atliekų bei kitokio neorganinio nuodo ir... radijo bangos, kurios amžinai transliuos visatai mūsų televizijos laidas... Betonines džiungles po kelių šimtų metų pakeis tikros, žalvariniai paminklai ir porceliano šukės gyvuos ilgiau nei mūsų namai, planeta virs nykstančios gyvūnijos rojaus sodu. Weismano minties galia hipnozuoja, o ekotrileris „Pasaulis be mūsų" nepamokslaudamas gali pakeisti žmonių suvokimą apie save ir savo vietą Žemėje.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 556
Laurent Gounelle "Dievas visada keliauja incognito"
Data: 2015.03.15
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Nepuoliau aprašinėti vos perskaičius šios knygos ir tai dariau sąmoningai. Palaukus suvokiau, kad iš šios knygos išliekamojo poveikio nėra. O gaila tikrai. Parašyta ji gana įtaigiai, pagrindinis veikėjas man artimas savo nesekmėm ir užguitu gyvenimu. Tačiau jis sutiko gerąjį dėdę, kuris išmokė koučingo paslapčių, ko pasekoje ėmė stebuklingai pasitikėti savimi. Kol skaičiau man patiko - bet perskaičius pasižymiu pliusą ir tiek. Pabaiga kiek muilo opera santabarbara, bet prieš miegą paskaitymui kodėl gi ne. Pastaruoju metu nepapuola man į rankas knygos, kurios sukrėstų, nuo kurių negalėčiau atsitraukti.
Oficiali versija: Knygoje pasakojama istorija panardina į svaigią Paryžiaus vasaros atmosferą ir kviečia susimąstyti: kas gali paskatinti mus įveikti savo baimes, susikaustymą bei įpročius ir, kai gyvenimas nebeteikia džiaugsmo, priversti išsukti iš įprasto kelio?
Įsivaizduokite – nepažįstamas žmogus išgelbsti jums gyvybę mainais už pasižadėjimą daryti viską, ko tik jis pareikalaus... jūsų paties labui. Priremtas prie sienos sutinkate ir atsiduriate keistoje padėtyje: regis, viskas ima slysti iš rankų... Jūsų gyvenimas – nebe jūsų valioje, tačiau daugeliu atžvilgių gerokai įdomesnis nei anksčiau! Vis dėlto pamažu apninka abejonės: ko iš tikrųjų siekia tas žmogus, kuris kišasi į jūsų gyvenimą? Kas jis toks? Ir kas tie paslaptingi jo aplinkos žmonės?
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 360
Data: 2015.02.28
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Ši knyga (na tarkim knyga, nes 74 puslapiai sunkiai traukia link knygos, kai žurnalas "Žmonės" kone dvigubai viršyja puslapių skaičiumi, na bet tebunie)lyg pirmokui ABC, tik skirta suaugusiam, ką daryti jei sutikai blogą ir nesąžiningą darbdavį. Teisės aktai paaiškinami su humoru, bet aiškiai, kad aiškiau jau ir nebegali būti. Iš esmės nesvarbu ar šiuo metu tau gerai darbų pasaulyje, ar blogi laikai atėjo, žinoti ir gaudytis manau derėtų kiekvienam. Tik klausimas kiek žmonių atstovi iškelta galva už save, o su kiek įvyksta "susitarimai". Įdomu kada ir kuris "susitarimas" buvo darbuotojo naudai?. Tokie dalykai parodo ant kiek tu esi nuolankus, o ne vienas išėjo taip kaip stovi, tai gi prevencijai dėl išnaudojimo darbe - puikus variantas.
Tik kaina - brangoka ir informacijos buvo prirašyt galima ne 70 puslapių, o septynis tomus. Tikiuosi bus papildymas ir greit.
Oficiali versija: Knygoje pasakojama tikra istorija, nutikusi vienoje didelėje reklamos agentūroje Vilniuje. Įmonės vadovai daug metų didžiavosi „gebėjimu susitarti“, kitaip tariant — atleisti žmones be išeitinių
kompensacijų, išguiti iš darbo po motinystės atostogų grįžusias moteris, ir panašiais socialiai „atsakingo“ verslo simptomais.
Sužinojusi apie jos kūrybinės komandos naikinimą, Ilzė nepasidavė šefo manipuliacijoms — tarėsi su advokatais, nagrinėjo Darbo kodeksą ir filmavo pokalbius su vadovu slapta kamera (dalis pokalbių pateikiama knygoje).
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 74
Peter Hoeg "Dramblių prižiūrėtojų vaikai"
Data: 2015.02.14
Vertinimas: 2/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Idealiai atitinka mano skirtą įvertinimą - "pakenčiama, skaityti nuobodoka". Labai daug skaičiau teigiamų atsiliepimų apie šią knygą, o kai pirkau mane net pardavėja pagyrė, tikėjausi, kad nudžioviau perlų perlą. Skaičiau labai ilgai, su labai dideliu nuoboduliu. Daug ko nesupratau, nes tingėjau tiesiog galvoti kas čia su kuo. Nei rašymo stilius ir ironija, kurią gyrė - manęs visiškai nesužavėjo. Vietomis kažkokie futuristiniai ir fantastiniai pasvaisčiojimas. Jaučiu ši knyga bus metų nusivylimas. Man labai patinka realistinio žanro knygos, momentais paskaitau kažką iš mistiškų knygų kategorijos, o čia toks miksas, nusiteiki gilintis į kokį dialogą, bac ateina nykštukas.
Žodžiu....
Džiaugiuosi, kad kažkam patinka ši knyga.
Oficiali versija: Naujausiame visai šeimai skirtame romane P. Høegas kalba apie tai, kas jam ir daugumai mūsų yra išties svarbu. Svarbu žinoti, dėl ko mes gyvename, svarbu rasti laimę ir tikėjimą. Kiekvienas iš mūsų savyje nešiojasi vidinį dramblį: ilgesį kažko, kas yra daug didesnis už mus pačius. Tokį ilgesį nešiojasi ir Finų šeima: tėvas pastorius, motina bažnyčios vargonininkė, trys vaikai, – iš pirmo žvilgsnio visiškai normalūs žmonės. Tačiau taip tik atrodo. Vieną gražią dieną abu tėvai paslaptingai dingsta. Žinodami, kad jie jau buvo įsivėlę į nemalonumus su policija dėl abejotinos kilmės stebuklų, vaikai leidžiasi jų pėdomis, norėdami sužinoti, ką gi sumanė gimdytojai, ir apsaugoti juos nuo dar didesnių problemų. Keturiolikmetis Pėteris ir nepaprastai protinga jo sesuo Tiltė pradeda kvapą gniaužiančią paieškų kampaniją – ir tarp netikrų pranašų, ezoterikų, policininkų bei šventųjų aptinka duris, vedančias į laimę.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 415
Alain de Botton "Apie meilę"
Data: 2015.01.31
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Manau per ilgai laukiau kol pakils rankos aprašyti šią knygą, nes beveik jau pamiršau apie ką ji. Man atrodo, kad geriau išmanyti vieną sritį, nei būti visų galų specialistui. Manau arba reikėjo nagrinėti santykius arba plėtot kažkokią istoriją, o šioj knygoje istorija sau, įžvalgos sau, o skaitytojas su savo mintim ir patirtim sau. Esmė, kad daugeliu atvėjų žmonės tarpusavyje nesusišneka, nesupranta ir nenori suprasti vienas kito. Tai pabaigoje pora išsiskiria ir va. Visiškai kaip gyvenime. Manipuliuoji, lauki, tikiesi iki kol kantrybė trūksta.
Sakyčiau paviršutiniška knyga ir nieko ypatingo tikėtis nereikia.
Oficiali versija: Apie meilę“ – puikus debiutinis Alain de Botton romanas. Tai psichologinių pastebėjimų ir žaismingų iliustracijų kupina istorija, kurioje nagrinėjami santykiai tarp vyro ir moters, riba tarp meilės ir nusivylimo, emocinė priklausomybė, meilės skausmas, aistros kvailumas ir neišvengiamumas.Šiame originaliame romane atvirai ir intriguojančiai pasakojama nelaiminga, tačiau viltinga istorija apie vyrą ir moterį, įsimylėjusius netinkamus partnerius. Alanas ir Chlojė nesąmoningai siejo meilę ir kančią ir nesiliovė tikėję, kad jų mylimieji pasikeis ir mylės tinkamai. „Kol dar nesi arti mirties, sunku pasakyti, ar tai buvo tavo gyvenimo meilė“
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 184
Jodi Picoult "Susitarimas"
Data: 2015.01.23
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Dar viena perskaityta Jodi Picoult knyga. Jos knygos man skaitosi tokiu tempu: pradžioje reikia laiko susivokt ir skaitau ganėtinai vangiai, tada ima intriga ir pabaigai vėl reikia susiimt. Tiesiog tas jos braižas: socialiai jautri istorija, intriguojančios aplinkybės, dviprasmis požiūris, teismas ir netikėtas sprendimas, jau tapo labai pažįstamas. Kai imi pažinti autoriaus braižą, jis ima mažiau stebinti. Tai natūralu.
Šioje knygoje keliama tėvų ir vaikų bendravimo tema, kaip gerai tu gali pažinoti savo vaiką, bet vistiek iki galo tikras būti negali kas dedasi jo galvoje. Taip, paskaičius atkrenta noras turėt vaiką paauglį. Man asmeniškai tiek "Salemo raganos", tiek "Mano sesers globėjas" patiko labiau. Kol nesu niekam mama, mane erzina tas super tėvų sindromas ir savo vaiko sudievinimas...Tai būtent ši knyga ir suponuoja mintį, kad iš meilės savo vaikui, tėvai tampa akli ir nemato realių problemų, ko pasekoje paauglys įremia sau į galvą ginką ir pokšt. O su tuo pokšt subyra ir šeimų gyvenimai, bei visas socialinis santykis su aplinka.
Kol kas man Jodi Picoult vis dar geniali, nes nespausdama iš š...grūdo sugeba padaryti taip, kad skaitau nesiblaškydama.
Oficiali versija: Jodi Picoult romanas „Susitarimas“ pasakoja apie didelę dviejų šeimų draugystę, pasibaigusią šiurpia tragedija...
Hartų ir Goldų šeimos aštuoniolika metų buvo artimi kaimynai ir dalijosi viskuo: kiniškais valgiais, vaikų vežimu į mokyklą ir net vėjaraupiais. Juos siejo toks stiprus ryšys, kad, rodės, visą gyvenimą praleido drauge. Tiek šių šeimų suaugusieji, tiek vaikai buvo geriausi draugai, tad nieko keisto, jog nuo pat mažų dienų bendraujančių Kriso ir Emilės graži draugystė paauglystėje išaugo į meilę.
Todėl buvo neįtikėtinai sunku patikėti kraupia žinia, pasiekusia jaunuolių tėvus vidury nakties: septyniolikmetė Emilė nušauta, o ginklas priklauso Kriso tėvui. Pats Krisas policijai bando išaiškinti, kad vienas neiššautas šovinys yra skirtas jam pačiam.
Tačiau jaunuolio pasakojimas apie jų su mylimąja sprendimą drauge nusižudyti, detektyvei kelia abejonių – kažkas vis tik atrodo nutylėta...
Ši byla tyrėjams bus sunkus galvosūkis, o Kriso ir Emilės tėvai kraustysis iš proto, ieškodami atsakymų į sudėtingus klausimus. Ar jie iki galo pažino savo vaikus? Ar tikrai niekas neliko nepastebėta?
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 448
Pirmieji skaitymo metai
2015.01.21
Nebuvau niekada iš rašančių rato. Visada atsirasdavo vienas kitas gabesnis, šaunesnis rašinėlių rašytojas. Tačiau skaityti mėgau visada, tam, kad skaityčiau knygas, tėvams niekada netekdavo imti bizūno į rankas. Rašyti knygų blog'ą idėja gimė prieš metus. Buvo pakilimų ir nusileidimų kas liečia skaitytojų skaičių. Smagu peržvelgti skaitytas knygas, pažvelgti į savo nuomonę ir pergalvoti dar ir dar kartą. Šalia knygų bloginimo yra ir blogas su tematika ką jaučiu, ką manau (kurio rašymo idėjos nebuvo, bet atsirado pagal poreikį).
Tai gi švenčiant pirmąjį gimtadienį truputį statistikos:
Perskaityta: 42 knygos
Perskaitytų puslapių skaičius: 13, 353
Vidutinė knyga: 318 puslapių
Atradimas: Jodi Picoult
Nusivylimas: Coelho "Valkirijos"
Kažkaip nei džiaugiuos nei liūdžiu, nes visų šių skaičiukų nelabai galiu su kuo palyginti. O manau kaip dar vis studijuojančiai poniai, dirbančiai ir dar skiriant laiko sau - viskas normaliai.
Vertinimas: 1/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Siaubingai nepatiko. Nors Simeonas didis rašytojas, bet ši knyga tai kažkoks nesusipratimas. Nebuvo nei detektyvo, tik kažkokio nukvakusio diedo egzistencija. Kažkur eina, kažkur važiuoja, kažką daro, o ryšio aš jokio neįžvelgiau. Pasirodė, kad autorius turėjo galvoje vieną kažką, rašė nuotrupom, o apie skaitytoją nepamąstė. Nesupratau?. Tikrai taip. Reikėtų instrukcijos. (o tikėjausi labai labai iš šios knygos)
Oficiali versija: Keso Popingos gyvenimas daugelį metų sruveno ramiai. Vieną dieną bendrovė, kurioje jis dirba ir į kurią yra įdėjęs visus savo pinigus, bankrutuoja. Nuo šios akimirkos jo gyvenimas gali pakrypti visai kita vaga...
Ką pasirinks Kesas Popinga – bandys išsaugoti savo miesčionišką namų jaukumą ar sės į naktinį traukinį, riedantį išsvajotos laisvės link?
Ką pasirinks Kesas Popinga – bandys išsaugoti savo miesčionišką namų jaukumą ar sės į naktinį traukinį, riedantį išsvajotos laisvės link?
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 264
Georges Simenon "Gileadas"
Data: 2014.12.28
Vertinimas: 2/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Reikia nustatyti rimtą veidą kai jau kalbam apie šią knygą. Man vėl gi nepatiko. Problema ta, kad aš tikėjausi taiklios įžvalgos apie gyvenimą, bet nenutolstant nuo kasdienybės. O čia ypatingai daug yra Dievo piršto. Grynai gryniausia religinės tematikos knyga. Skaičiau svajodama. Nežinau kas man pasidarė, gal reikia atidžiau skaityti knygų anotacijas, nusivyliau siaubingai. Ši knyga gali patikti, tik tiems, kurie labai glaudžiai susiję su religija ir nori toliau gilintis šioje srityje,o paprastiems mirtingisiems nelabai kas čia pažįstama.
Oficiali versija: Kai skaitysi šį laišką, aš būsiu amžinas, kažkuo gyvesnis nei kada nors, kai buvau kupinas jaunatvės jėgų. Skaitai nerimastingo, nukvaišusio senuko svajas, o aš gyvas didingesnėje už visas mano svajas šviesoje, bet tavęs nelaukiu, nes noriu, kad tu, mylimas mirtingasai, gyventum ilgai ir mylėtum šitą varganą, laikiną pasaulį, kurio, įsivaizduoju, graudžiai ilgėsiuos. Gileade – mažame miestelyje pačiame Amerikos viduryje – gyvenantis kunigas Džonas Eimsas serga ir suvokia, kad netrukus mirs, nespės pamatyti, kaip auga jo septynmetis sūnus. Ketindamas perteikti nors dalelę savo išminties ir papasakoti giminės istoriją kunigas pradeda rašyti laiškus, kuriuos berniukas perskaitys suaugęs. Netrukus į miestelį grįžta kaimynystėje gyvenančio pastoriaus sūnus ir Džoną Eimsą ima kankinti klausimas, kokios paslaptys parginė Džeimsą namo.Šiltas ir nepamirštamas kunigo Džono Eimso balsas nušviečia žmogiškąją egzistenciją ir atskleidžia gyvenimo didybę bei nuopuolius per laikinumo prizmę. Jis kreipiasi tiesiai į skaitytojo širdį. Ši nuostabiai tyra knyga – tai seno mirštančio tėvo laiškai sūnui, kuriuos berniukas skaitys užaugęs. Ji pasakoja apie tėvus ir sūnus bei Amerikos širdyje tebesitęsiančias dvasines kovas. Šiltas ir nepamirštamas kunigo Džono Eimso balsas nušviečia žmogiškąją egzistenciją ir atskleidžia gyvenimo didybę bei nuopuolius per laikinumo prizmę. Jis kreipiasi tiesiai į skaitytojo širdį.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 256
Data: 2014.11.27
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Nors skaičiau gerokai pavėlavus šią knygą, nei jos populiarieji laikai, visai nesigailiu. Turbūt tada dėl savo itin jauno amžiaus būčiau gana paviršutiniškai paskaičius ir tiek.
Tai antra Jodi Picoult knyga, kurią aš skaičiau. Jaučiu, kad visi žino siužetą apie ką kas ir kaip, nes buvo ir filmas (kurio pabaiga neatitinka knygos pabaigos, jei ką). Tai gi tėvai iš jaunesnės dukros ima audinius kitai dukrai, sergančiai vėžiu. Vėliau visi susitinka teisme, kur bandoma atsakyti, kas yra moralu, o kas ne. Kai pagalvoji tai tėvų sprendimas prilygsta pasirinkimui tarp supuvusio obuolio ar supuvusios kriaušės, teisybės nėra. Ar pasiaukojimas šeimai turi ribą? Kur ta riba? Ar prarasti inkstą yra mažesnė blogybė, nei sesers mirtis? Opūs ir skausmingi klausimai. Motinos vaidmuo, sprendimai ir atsakymai.
Aš mėgstu Jodi Picoult, nes jos nagrinėjamos problemos nėra kvailai buitinės, bet ir nepersmelgtos pseudofilosofijos apie pievas.
Abiejų knygų epicentras buvo teismas, pasiskaičius daugiau apie jos knygas, pamačiau, kad tai būdinga ir kitoms. Toks sukaltas siužetas gali imti ir pabosti, bet kol kas man labiau imponuoja labai realūs ir dviprasmiški charakteriai. Kai tas pats veikėjas būna ir geras, ir blogas, ir teisingas, ir žiaurus.
Sąmoningai neatskleidžiu, kaip baigėsi knyga, kad tie kurie mano, kad filmo pakanka, į rankas paimtų knygą.
Oficiali versija: „Mano sesers globėjas“ – istorija apie šeimą, blaškomą prieštaringų poreikių, apie aistringą meilę, triumfuojančią prieš žmogiškąjį silpnumą.
Ką reiškia būti gerais tėvais, gera seserimi, geru žmogumi? Ar teisinga daryti viską, kad išgelbėtum vaiko gyvybę, nors tai pažeidžia kito žmogaus teises? Ar verta stengtis suvokti kas esi, jei šios pastangos atveda prie konflikto su savimi? Klausyti savo širdies balso ar kitų patarimų?
Romane kontroversiško realaus gyvenimo problemas Jodi Picoult gvildena išmintingai, taktiškai ir jautriai.
Knyga: skolinta
Puslapių skaičius : 408
Arūnas Matačius " Naivus romanas apie meilę, vyrą ir šokoladą"
Data: 2014.11.22
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Buvau nusiteikus aprašyti šią knygą vėliau, tam, kad išsilaikytų bloginimų bent minimalus dėsningumas. Tačiau labai išsigandau, kad pamiršiu viską ką skaičiau, nes iš dalies nėra ką ir prisiminti. (labiausiai įstrigo kyslotnai ružavas viršelis, ir nors nesu pupyčių gerbėja, šiuo atveju viršelis man labai patiko).
Turinys: vis gyvenime vietos nerandantis vyrukas, kuris į moteris žiūri gana paviršutiniškai, įsimyli neaiškias personas. Dėl jų verkia, rauda ir visai neprimena vyro. Trys istorijos apie moteris ir nenusisekusius santykius. Autorius norėjo pavaizduot kokios jos skirtingos, tačiau visos nebuvo iš tų naminių moterų, kurstančių šeimos židinį, besirūpinančių namais, tai su tokiom moterimis yra savotiški santykiai, retai kada besibaigiantys apvalaivedžiais, rubuiliukais vaikais. Charakteriai tokie paviršutiniški, kartais atrodė, kad skaitau knygos konspektą. Veikėjai be jokios praeities ir elgesio motyvai kažkokie neaiškūs. O paskutinė istorija kaip šokolado fabriko verslą suko, buvo grynų gryniausia reklama savo (autoriaus ) realiam verslui. Suprantu, kai dėl knygos leidimo pavartojami firmų vardai, pvz: apple telefonas ir t.t Bet visą skyrių skirti apie kažkokį šokoladą..Tik vizitinės kortlės pritrūko. Dar ir detalių neatitikimas, į pasimatymą atsinešė šampaną,o į taures vyną pila... Atrodė, kad ir pačiam autoriui knyga ne prioritetas.
O kur dar visas tas knygos piaras su žvaigždūnais...Dievaž, iki literatūrinio kūrinio čia dar toli. Kai paskaitai tokią knygą suvokiau, kad ir aš su atitinkamais finansais, neblogiau parašyčiau.
Trumpas romanas, be aiškios idėjos, kai esi kvailas ir bendrauji su kvailais žmonėm, kurie pridaro tik problemų. Tada verki ir nervuojies. Ir taip tris kartus.
Gerai, kad knygai naudotas eko popierius, tai medžiai spaudžia autoriui dešinę. Nors tiek.
Oficiali versija: „Naivus romanas apie meilę, vyrą ir šokoladą“ – Arūno Matačiaus debiutas. Šioje knygoje pasakojama istorija apie šokolado manufaktūros „Chocolate Naive“ pradžią. Sakoma, kad kuriant gyvenimo laimę reikia trijų asmenų: vieno, kuris visada išklauso; antro, kuris išklauso ir padrąsina; ir trečio, kuris išklauso ir kritikuoja. Atsitiko taip, kad tie trys žmonės romane yra moterys.
„Jaunojo rašytojo romano pagrindas – keturios istorijos, papasakotos šiuolaikiškai ir gan dramatiškai: trys atskleidžia autoriaus santykius su moterimis, viena – su šokoladu.
Meilės nuotykiai kupini sekso scenų, atviros erotikos, tačiau paliečia ir gilesnius bei esmingus prasmės, darbo, grožio reikalus. Traukia lakoniškas, energingas, jaunatviško žavesio nuspalvintas stilius.“
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 270
Richelle Mead "Vampyrų akademija.Dvasios galia" V knyga/ "Vampyrų akademija. Paskutinė auka" VI knyga
Data: 2014.11.18Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Šį kartą pateiksiu abiejų dalių aprašymus su sava nuomone. Vis gi vampyrų akademijų serijos knygų įžvalgos nėra tokios kokias norėčiau/galėčiau pateikti, nes natūraliai tai nėra mano mėgiamiausias žanras ir aš jo nei dievinu, nei idealizuoju. Jei būtų palankesnės aplinkybės laiko klausimu sudėčiau visas šešias dalis į vieną nuomonę, bet tuo atveju mėnesių mėnesius blogas merdėtų kol prarastų ir tuos kelis atkakliausius skaitytojus.Nepamirštant, kad įrašo centras knygos. Tai gi penktoji dalis "Dvasios galia" toks tarpinis pabaigos variantas. Šaunusis mokytojas Dimitrijus iš blogo vampyro atverčiamas geru ir užsisklendžia savyje, o Rouz rauda ir nervuojasi. Intriga užmezgama kai nužudoma karalienė ir apkaltinama Rouz. Bet esmė žmogiškieji jausmai ir mokytojo atvertimo kelio pabaiga. Nėra blogai, jausmai pavaizduoti, taip kad ir mane priminė, kai įsivaizdavau, kad kai kavalierius šalia, tai daugiau ir nieko nebereikia.
Šeštoji dalis "Paskutinė auka" buvo pati prasčiausia. Nes siaubingai nuspėjama, kažkiek domino, kas buvo karalienės žudikas, bet apie jį kažkaip stebuklingai greitai susivokė vieno dialogo metu, tai kaip ir didelio detektyvo nebuvo. Lisa, kuri man asocijavosi su psichiatrinės gyventoja tapo naująja karaliene ir išvis taip jau viską autorė užsaldino, kad daugiau nebebuvo kur. Saliutai ir fejerverkai ir aišku saldžioji porelė kartu. Kitų likimai nelabai aiškūs. Žodžiu, meilė nugali viską. Skaityk, žmogau, šias knygas kai tau niolika.
Tai gi labai džiaugiuosi, labai valio, kad sėkmingai baigiau šią knygų seriją. Visokiems vampyrams tariu ilgą sudie (nebent raganų valandos II dalis kada pasirodys, bet..)
Oficiali versija: "Dvasios galia" V knyga. Po ilgų ir skausmingų klajonių Dimitrijaus gimtajame Sibire Rouz Hetavėj grįžta į Šv. Vladimiro akademiją pas savo geriausią draugę Lisą. Mokslai eina į pabaigą, merginos nekantrauja pradėti tikrą gyvenimą už geležinių Akademijos vartų. Tačiau Rouz tebeskauda širdį dėl Dimitrijaus, jis slapstosi kažkur netoliese...
"Paskutinė auka" VI dalis. Rouz neišnaudojo galimybės jį nužudyti, todėl dabar ją persekioja baimė. Paragavęs Rouz kraujo Dimitrijus leidžiasi jos medžioti. Jis nenurims, kol ją gaus...
Karalienė nužudyta, ir morojų pasaulis niekada nebus toks, kaip anksčiau. Neteisingai apkaltinta nusikaltimu, kurio nepadarė, Rouz laukia egzekucijos, o Lisa pradeda nelengvą kovą dėl monarcho sosto. Ir dabar draugės yra priverstos ieškoti priešų pagalbos ir suabejoti tais, kuriais pasitikėjo...
Tačiau kas, jei dėl laisvės teks paaukoti tai, kas joms svarbiausia?
Knygos: skolintos
Puslapių skaičius : 400/488
Maite Carranza "Užnuodyti žodžiai"
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Knyga tinkama ilgiems ir tamsiems rudenio vakarams. Tai istorija apie pagrobtą paauglę Barbarą Moliną. Istorija atskleidžiama trimis kryptimis, pačios Barbaros, jos šeimos ir dingimo bylos tyrėjo. Mergina laikoma tamsiame rūsyje, alinama ir kankinamo pagrobėjo. Kas tas pagrobėjas – paaiškėja tik knygos pabaigoje (bent jau man buvo netikėta). Gana meistriškai išlaikomas balansas tarp detektyvinio veiksmo ir veikėjų jausmų. Šioje knygoje nėra didaktinio pamokslo, kaip dažnai būna jaunimui skirtose knygose. Aš net labai abejoju ar ši knyga turi konkrečią auditoriją. Aišku ne vaikams, bet manau detektyvinio prieskonio turinčios knygos tiesiog įtraukia. Veikėjų charakteriai stiprūs, išreikšti pilnai ir sakyčiau labai realūs.
Svaičiotis tokiais žodžiais – „garantuoju patiks visiems“ tikrai ne mano stiliui, nuomonių yra įvairių, bet tai viena tų knygų, kuri neturi daug analogų ir apie kurią tikrai verta susidaryti nuomonę. Aš skaičiau neturėdama išankstinės pozicijos, anotacija knygos nugarėlėje kėlė daug klausimų ir abejonių, tačiau apibendrinus visus už ir prieš man patiko.
Oficiali versija: Užnuodyti žodžiai“ – detektyvinė istorija nenumaldomai tiksint laikui. Jos veikėjai – trys žmonės, artimi Barbarai Molinai, mįslingai dingusiai, kai jai buvo penkiolika metų. Naujai aptikti pėdsakai galiausiai praskleis ketverius metus neįmintos paslapties šydą. Kartais tiesa slypi tamsoje ir įžvelgti ją galima tik atvėrus langą.
„Aš belangiame penkiolikos kvadratinių metrų rūsyje, akliname ir išmuštame garsą sugeriančia kamščiamedžio žieve, ten, kur nuolatos būna penkiolikos laipsnių temperatūra. Galbūt čia būtų idealu laikyti vyną, bet dabar jis virto mano kapu. Šalia nėra kaimynų. Aš dingau be liudininkų, be pėdsakų. Prasmegau skradžiai žemę ir niekas nežino, kad esu gyva.“
Devyniolikmetė Barbara dingo prieš ketverius metus. Ji pagrobta, tačiau nepraranda vilties ištrūkti į laisvę ir vėl pamatyti saulę. Kelis kartus bandė pasprukti, pačiupti raktus, išsikasti urvą – tačiau nesėkmingai. Barbara kartais sudvejoja, ar ištrūkusi tikrai galėtų gyventi taip kaip anksčiau.
O gal iš tikrųjų buvusiame pasaulyje ji niekam nebereikalinga? Gal jis iš tiesų ją myli, ir jeigu ji nebesipriešintų, galbūt net galėtų pažvelgti į saulėlydį ir įkvėpti tyro oro...
Ispanų kilmės autorė Maite Carranza (Maitė Karansa), parašiusi per keturiasdešimt knygų vaikams ir jaunimui, sukūrė įsimintiną ir giliai sukrečiantį romaną.
Knyga: nuosava
Jana Fray "Oras pusryčiams"
Data: 2014.11.06
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Penkiolikmetė Serafina su šeima atsikrausto gyventi į
Vokietiją, persikraustymas vyksta su vidiniu pasipriešinimu, nes Italijoje liko
visi mieli prisiminimai. Naujoje mokykloje ji jaučiasi vieniša, bendraudama su
keistuoliu Moze, pradeda jausti, kad toks gyvenimas pradeda slėgti. Pradėdama
ieškoti priežasčių kodėl vieni turi daug draugų, o jai taip sunku pritapti ,
nusprendžia lieknėti, nejaučia lieknėjimo manija prasidėjusi kaip nekaltas ir
protingas kūno linijų dailinimas tampa liguista paranoja, kai svorio kritimas
priveda prie būsenos gyventi ar mirti. Siužetas orientuotas į svorio metimo
stadiją, kas dedasi galvoje, kokia stipri gali būti neapykanta savo kūnui.
Serafinos tėvai pasinerdami į savo sudėtingus santykius, ne iškart pastebi
situacijos rimtumą, o pastebėję imasi prievartos kaip priverstinis maitinimas,
valgymo grafikai. Serafinos santykiai su aplinkiniais tampa bedvasiai, bendravimas
labiau vargina nei džiugina, o nuo kadaise geriausio draugo Mozės ji galutinai
nusisuka, manydama, kad jis besaikis valgytojas, kas jai kelia pasišlykštėjimą.
Ironiška, kad numetusi svorio mergina tapo labiau mėgstama, tačiau lieknėdama
toliau pamažu praranda socialinius ryšius ir tampa dar vienišesnė. Finale
besipriešindama ji atsiduria klinikoje ir ten patiria drastiškus valgymo
sutrikimo gydymo metodus.
Mano nuomone, šioje knygoje labai didelis dėmesys skirtas pačiam
nevalgymui, kiekvieno gramo beprotybei. Mergina iš ties atkakliai laikosi savo
bado dietos ir atrodo aplinkiniai yra visiški bejėgiai, manau taip yra ir
realybėje. Tačiau knygos pabaiga buvo itin neatskleista, nes pabėga mergina iš
ligoninės, sutinka Mozę, kurį ignoravo ilga laiką ir mistiškai ateina į protą.
Man pasirodė skubota ir toks atsivertimas kažin ar realiam gyvenime būna.
Oficiali versija: PRomane „Oras pusryčiams“ pasakojama apie Serafiną, turinčią
ir vokiško, ir itališko kraujo. Mergaitei keturiolika, ji sveria šešiasdešimt
keturis kilogramus ir jai tai nė kiek netrukdo, bet jos gyvenimas pasisuka kita
linkme. Ji turi palikti Italiją, mylimą senelę ir su šeima persikelti į
Vokietiją. Čia mergaitė nepritampa. Ji norėtų būti liekna, graži ir mėgstama
kaip jos draugė Ernestina. Serafina nusprendžia: ji turi numesti svorio!
Mergaitė pradeda laikytis dietos, jos pojūčiai visiškai
sutrinka, ji nebeįstengia išsikapstyti iš tos beprotybės rato. Serafina badauja,
kol atsiduria ant mirties slenksčio.
Knyga „Oras pusryčiams“ paremta tikrais įvykiais. Rašytoja
Jana Frey atskleidžia skaitytojams lieknumo manijos apsėstų merginų pasaulį.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 192
Data: 2014.11.06
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Siužetas apie vaikiną Timą , kuris atsikrausto gyventi į
namą ir jame sutinka merginą, kuri turi fobiją išeiti į lauką ir bėgant laikui
atranda tos fobijos priežastis. Gyvenant name, jie atskleidžia vienas kito
paslaptis, vyksta manipuliacijos ir atrodo, kad vien tik netikėtumai laukia.
Tai ne detektyvas stingdantis kraują, tai knyga apie jaunus žmones, patyrusius
gniuždančių nelaimių. Knygos vienas pagrindinių veikėjų jaunuolis Timas
sakyčiau ne pagal metus subrendęs, ko ne šventasis: supratingas, atlaidus,
kantrus. Norėčiau, kad tokių „timų“ būtų ne tik knygos puslapiuose.
Kas man patiko, tai įvykių interpretacija iš skirtingų
veikėjų pozicijos, tokiu stiliumi labai
atsiskleidžiamos visos veikėjų charakterių subtilybės.
Skaitant atspėjau daug įtampos kupinų vietų, kas bus toliau, kuriose turėjo būti išlaikoma
intriga. Dėl to įspūdis buvo menkesnis, manau skaitytojas yra šiek tiek
protingesnis nei autorė tikėjosi.
Daug pavydo, keršto, kančios (ne saldžios) ir vilčių
teikianti pabaiga, tai ko reikėtų tikėtis iš šios knygos. Nors skaitosi knyga
žaibo greičiu bet abejoju ar pas daugelį atsidurtų perskaitytų knygų top‘e.
Oficiali versija: Pigiai išsinuomojęs kambarį didžiuliame prabangiame name, Timas
Elisonas buvo tikras, kad jam labai pasisekė. Vaikinui nekėlė įtarimų nei
neįtikėtinai maža kaina, nei keletas neįprastų sąlygų nuomos sutartyje. Tačiau
greit ima aiškėti, kad namo šeimininkė, dvidešimtmetė Ana, viena gyvenanti tėvų
namuose, turi paslapčių, o pačiuose namuose vyksta nerimą keliantys dalykai.
Viską dar labiau komplikuoja apie save priminti nusprendusi
buvusi Timo mergina Lilė...
Trys jauni žmonės, jų paslaptys, slapti ketinimai, šiurpūs
planai ir keistomis aplinkybėmis gimusios meilės istorija.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 304
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Jaučiu kiek pavėluotai mane apsėdo vampyrų knygų šizofrenija. Jau kaip ir užtektų man tų visų gėrio blogio kovų, bet kai įpusėta knygų serija, o jos dailiai surikiuotos prie mano lovos kažkaip reikia baigti pradėtus darbus. Pasakyti, kad man neįdomu ar kenčiu skaitydama tikrai ne, bet tas braižas kad pirma pusė knygos toks bezdeliojimas ir gumos tempimas, o kitą pusė užkabina, jau pradeda atsibosti. Aš tai suprantu, kodėl tokia gudrybė panaudota, kad trauktum su litais/eurais rankoj ir kitą knygą pirktum. Bet vistiek tai gi turėtų būt literatūra literatūros vietoj, o verslas verslo.
Atėjo ta stadija, kai knygų IV serijos knygą be siužeto atskleidimo aprašyt negaliu. Tai jei kas skaito vampyrų akademijos knygas, šioje vietoje, uždarykit mano blogą ir eikit skaityt. O visiems kitiems, Rouz gyvenimo meilė ir mokytojas sergėtojas paverčiamas blogu vampyru, Rouz viską meta ir iškeliauja į Rusiją jo nužudyt, jis ją pagrobia, įkalbinėja paverst ir gi strigoje, ji ten ir šurum burum su juo, pabėga ir galvoja, kad jį nužudė, bet grįžus gauna iš jo laišką. Na ir aišku, kad dar nepabaiga. Tiesa dar apie tėvą savo susižino. Atsirado galimybė, kad mokytoją blogąjį vampyrą dar galima išgelbėti ir jeigu taip pasibaigs visa istorija bus toks happy endas, kad nieko gero. Tikiuosi tikrai intriguojančios pabaigos, kaip kad būdinga autorei - į pabaigą užkabinti. Dar labai daug Rusijos, daug vardų, vietovių. Nerišant su jokia politika, aš niekada nebuvau Rusijos šalies ir kultūros fanė, tai man dar ir tas šiaip sau taip pasirodė.
Galima skaityt, reikia mėgt tokias knygeles. Jaučiu, kad aš po šių vampyrų epochos ilgam pasakysiu stop fantastikoms.
Atėjo ta stadija, kai knygų IV serijos knygą be siužeto atskleidimo aprašyt negaliu. Tai jei kas skaito vampyrų akademijos knygas, šioje vietoje, uždarykit mano blogą ir eikit skaityt. O visiems kitiems, Rouz gyvenimo meilė ir mokytojas sergėtojas paverčiamas blogu vampyru, Rouz viską meta ir iškeliauja į Rusiją jo nužudyt, jis ją pagrobia, įkalbinėja paverst ir gi strigoje, ji ten ir šurum burum su juo, pabėga ir galvoja, kad jį nužudė, bet grįžus gauna iš jo laišką. Na ir aišku, kad dar nepabaiga. Tiesa dar apie tėvą savo susižino. Atsirado galimybė, kad mokytoją blogąjį vampyrą dar galima išgelbėti ir jeigu taip pasibaigs visa istorija bus toks happy endas, kad nieko gero. Tikiuosi tikrai intriguojančios pabaigos, kaip kad būdinga autorei - į pabaigą užkabinti. Dar labai daug Rusijos, daug vardų, vietovių. Nerišant su jokia politika, aš niekada nebuvau Rusijos šalies ir kultūros fanė, tai man dar ir tas šiaip sau taip pasirodė.
Galima skaityt, reikia mėgt tokias knygeles. Jaučiu, kad aš po šių vampyrų epochos ilgam pasakysiu stop fantastikoms.
Oficiali versija: Ar Rouz užteks ryžto ištesėti duotą pažadą?
Morojų princesė Lisa Dragomir – mirtinga vampyrė, turinti retą dovaną valdyti dvasios elementą. Ją nuolat reikia saugoti nuo strigojų – žiauriausių nemirtingų vampyrų. Geriausios Lisos draugės dampyrės Rouz Hetavėj gyslomis teka ir žmonių, ir vampyrų kraujas, suteikiantis jai nepaprastų galių. Rouz pasiryžusi paaukoti gyvybę, kad apsaugotų Lisą nuo strigojų, kurie žūtbūt stengiasi paversti princesę saviške...
Pastarasis strigojų išpuolis prieš Akademiją buvo itin baisus ir nusinešė nemažai gyvybių. Negana to, keletą aukų strigojai paėmė nelaisvėn, o sergėtoją Dimitrijų pavertė strigojumi... Kartą Dimitrijus sakė verčiau mirsiąs nei tapsiąs vienu iš jų, todėl dabar Rouz turi palikti geriausią draugę Lisą, kurią buvo prisiekusi saugoti kad ir kas nutiktų, ir ištesėti Dimitrijui duotą pažadą.
Bet kaip nužudyti tą, kurį myli labiau už gyvenimą?
Meilė ir ištikimybė stipresnė už kraują.
Knyga: skolinta
Puslapių skaičius : 400
Data: 2014.10.26
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Ko gero su šios knygos perskaitymu baigėsi lietuvių autorių diskriminacija. Aišku prie ko prikibt yra, manau kokia literatė, snobiška senmergė putotųsi iki negaliu ir taip toliau. Bet aš, skaitytoja be titulų ir vienintelis kriterijus man yra arba buvo įdomu, arba ne.
Man patiko idėja. Graži šeimyna, miršta moteris, meilužis vyrui atiduoda jos dienoraštį ir tada vyksta visokie prisiminimai, vidiniai išgyvenimai. Aišku, kad laimingos pabaigos nebus. Labai gerai atskleidžia, kad tos paradinės šeimos, viduje kaip ir visi mirtingieji ir į kairę užsuka, ir pasimuša, ir prigeria..Tik visiška reklamų auka galėtų šito nesuvokt. Tai va, vyras pasiskaito, kaip šeima atrodė žmonos akimis, pasriūbauja ir gyvena toliau. Tiesa dar sužino, kad ne visai jo vaikas yra jo, bet kažkaip gan lengvai tai priėmė.
Mane truputį erzino minties šuoliai ir ne visai tikroviški charakteriai. Jei jau vyras toks, kad žmonai trinkteli, tai kaip gali lengvai susitaikyt su tuo kad augina meilužio vaiką? Moteris ir gi ne šventoji, mėtosi nuo vieno prie kito, verkia ir graužiasi kartais dėl niekų. Jau pradedu galvoti taip, kad kai knyga sudaryta iš trumpučių skyrelių - autorius pradedantysis. Kadangi aš tokias mėgstu trumpaskyres paskaityt prieš miegą, tai turbūt autoriai jas mėgsta parašyt - skyrelį prieš miegą. Skaitai ir galvoji - oj kas čia buvo, bet priprantu.
Aš kadangi mėgstu nelaimingas pabaigas, man patiko knyga. Perskaičiau ir nepagalvojau, kad aij tai lietuvių knyga, neprisiminiau, kad būčiau mačiusi analogišką filmą ar pan.
Lietuviai matyt turi talentą rašyt traurinėmis nuotaikomis. Gerai, kai kas nors sekasi.
Man patiko idėja. Graži šeimyna, miršta moteris, meilužis vyrui atiduoda jos dienoraštį ir tada vyksta visokie prisiminimai, vidiniai išgyvenimai. Aišku, kad laimingos pabaigos nebus. Labai gerai atskleidžia, kad tos paradinės šeimos, viduje kaip ir visi mirtingieji ir į kairę užsuka, ir pasimuša, ir prigeria..Tik visiška reklamų auka galėtų šito nesuvokt. Tai va, vyras pasiskaito, kaip šeima atrodė žmonos akimis, pasriūbauja ir gyvena toliau. Tiesa dar sužino, kad ne visai jo vaikas yra jo, bet kažkaip gan lengvai tai priėmė.
Mane truputį erzino minties šuoliai ir ne visai tikroviški charakteriai. Jei jau vyras toks, kad žmonai trinkteli, tai kaip gali lengvai susitaikyt su tuo kad augina meilužio vaiką? Moteris ir gi ne šventoji, mėtosi nuo vieno prie kito, verkia ir graužiasi kartais dėl niekų. Jau pradedu galvoti taip, kad kai knyga sudaryta iš trumpučių skyrelių - autorius pradedantysis. Kadangi aš tokias mėgstu trumpaskyres paskaityt prieš miegą, tai turbūt autoriai jas mėgsta parašyt - skyrelį prieš miegą. Skaitai ir galvoji - oj kas čia buvo, bet priprantu.
Aš kadangi mėgstu nelaimingas pabaigas, man patiko knyga. Perskaičiau ir nepagalvojau, kad aij tai lietuvių knyga, neprisiminiau, kad būčiau mačiusi analogišką filmą ar pan.
Lietuviai matyt turi talentą rašyt traurinėmis nuotaikomis. Gerai, kai kas nors sekasi.
Oficiali versija: Po žmonos mirties Matas, iš nepažįstamojo gavęs kompiuterį, jame randa ne vieną skaudžią apgaulę atskleidžiantį žmonos juodraštį. Taip vyras pradeda ilgą gyvenimo kelias ir kovą su pačiu savimi.
Romane susipina dvi istorijos: Mato gyvenimas po Uršulės mirties, jo prisiminimai apie santuokoje praleistus metus, visai ne tokius kaip jis įsivaizdavo, ir žmonos užrašai, atskleidžiantys santuokinių santykius, slaptus, nedovanotinus nuotykius ir išdavystes.
Įskaudintas ir pažemintas Matas juodraštyje randa ir tai, kas priverčia susimąstyti ir neteisti. Skaitydamas išpažintį supranta Uršulės kančią ir nusivylimą, pamato ne visada buvusį gerą ir teisingą save patį.
Kaltės kamuojamas jis nusprendžia Uršulei atleisti, o savo padarytas skriaudas išpirkti atskleisdamas tiesą.
Vyras pasiryžta išleisti žmonos dienoraščio knygą, tačiau su sąlyga - vienas skyrius privalo būti ištrintas. Koks tai skyrius? Kodėl panorėjęs atskleisti tiesą jis pasilieka paslaptį? Ir kokia ji?
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 205
Richelle Mead "Šešėlio pabučiuota" III dalis
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Sunku kažkaip pradėt šios knygos aprašymą. Tai jau III dalis ir kažkokių naujovių nevyksta. Aš nemėgstu atpasakoti siužeto ar dėliot citatų kaip kiti knygų blogeriai. Kai pati skaitau nuomones mano siekis sužinot kaip perskaitęs žmogus vertina knygą ar siūlo skaityt, ar išmest. Aišku daug talento reikia aprašyt veikėjų charakteristikas, todėl mano atsiliepimai gali atrodyt pirmokiški. Manau, kad jei žmogų užkabins knyga jis pats ir interpretuos veikėjus skaitydamas, be to knyga yra išsamesnė nei bet koks blogerio nupieštas herojaus portretas. Todėl aš apie knygą rašau kaip apie visumą, bent jau taip stengiuosi.
Tai gi III dalis, veiksmas prasideda po 200 - ojo puslapio ir tada tikrai įdomu, ir pabaiga mane nustebino. Tikėjausi saldaus meilės seilėtakio, bet veiksmo dinamiškumas suderintas su asmeniniais jausmais buvo įtraukiantis. Tačiau iki veiksmo buvo memuarų keliai, akių vartymo akademija ir meilės bėdos, o aš jau buvau beveik užmieganti atmerktomis akimis. Trumpai tai Rouz sugula su Dimitrijum, akademiją užpuola blogieji vampyrai daug muštynių ir pergyvenimo.
Kas mane veda iš proto - tai viršelio baisumas. Kažkokie du baisuokliai išlaužę nenatūralius žvilgsnius bando sukurt mistikos aurą. Ar mažai visokių namų tamsoje, mėnesienų, žvaigždžių nuotraukų, kurios simbolizuotų banalią, bet santūresnę ir realesnę mistiką, nei du nesusiprateliai, ir išvis kas jie tokie? ant kiekvieno viršelio vis kiti...
Man visai patiko, nors čia a la vampyrai bet tie vampyriškumai nebado akių, centre uždrausta meilė, gėrio blogio kovos. Laisvalaikio knyga su mistikos elementais.
Tai gi III dalis, veiksmas prasideda po 200 - ojo puslapio ir tada tikrai įdomu, ir pabaiga mane nustebino. Tikėjausi saldaus meilės seilėtakio, bet veiksmo dinamiškumas suderintas su asmeniniais jausmais buvo įtraukiantis. Tačiau iki veiksmo buvo memuarų keliai, akių vartymo akademija ir meilės bėdos, o aš jau buvau beveik užmieganti atmerktomis akimis. Trumpai tai Rouz sugula su Dimitrijum, akademiją užpuola blogieji vampyrai daug muštynių ir pergyvenimo.
Kas mane veda iš proto - tai viršelio baisumas. Kažkokie du baisuokliai išlaužę nenatūralius žvilgsnius bando sukurt mistikos aurą. Ar mažai visokių namų tamsoje, mėnesienų, žvaigždžių nuotraukų, kurios simbolizuotų banalią, bet santūresnę ir realesnę mistiką, nei du nesusiprateliai, ir išvis kas jie tokie? ant kiekvieno viršelio vis kiti...
Man visai patiko, nors čia a la vampyrai bet tie vampyriškumai nebado akių, centre uždrausta meilė, gėrio blogio kovos. Laisvalaikio knyga su mistikos elementais.
Oficiali versija: Trečiojoje Richelle Mead Vampyrų akademijos knygoje „Šešėlio pabučiuota“ sutinkame mums jau gerai pažįstamus herojus ir sulaikę kvapą toliau stebime jų likimus...
Morojų princesė, vampyrė Lisa Dragomir yra mirtinga, todėl ją būtina saugoti nuo baisiųjų strigojų – žiauriausių nemirtingų vampyrų, kurie stengiasi paversti princesę saviške. Beje, Lisa turi ypatingą dovaną gydyti. Geriausia Lisos draugė dampyrė Rouz Hetavėj yra pusiau žmogus, pusiau vampyras – šis derinys suteikia jai nepaprastų galių. Rouz, norėdama apsaugoti Lisą nuo strigojų, pasiryžusi paaukoti net savo gyvybę...
Atėjus pavasariui, iki mokslų pabaigos Rouz belieka keli mėnesiai. Tačiau po pagrobimo žuvus geram draugui Meisonui, merginos mintis užvaldo tamsa, ji sunkiai tvardosi ir... regi vaiduoklius. Be to, Rouz širdyje visu smarkumu liepsnoja neišsipildžiusi meilė mokytojui Dmitrijui. Taip pat ji stengiasi apsaugoti geriausią draugę morojų princesę Lisą nuo strigojų. Ir morojams, ir sergėtojams iškyla mirtinas pavojus. O Rouz privalo pasirinkti – mylimasis ar brangi draugė...
Knyga: skolinta
Puslapių skaičius :352
Data: 2014.09.21
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Šiaip jau aš tokių knygų neskaitau. Kaip neskaitau ir "Vampyrų akademijos". Kaip bebūtų tokio pobūdžio knygos verčia stabtelti gyvenimo verpete ir truputį pamąstyti.
Yra dalykai, kuriais aš labai tikiu, pavyzdžiui minties galia, streso žala, psichologinės sveikatos įtaka pasiekimams ir gyvenimo kokybei, tai todėl man tas protingas dėdė iš knygos puslapių priminė, kad reikia atsižvelgt į dvasingesnius dalykus nei egzaminai, sąskaitos, eismo spūstys ir t.t. Tačiau nuo knygos vidurio pasidarė laaaabai jau dvasingi dalykai: Dievas, karma, joga, meditacija. Tuo reikia domėtis iš širdies, praktikuoti, tada manau palies tekstas giliau, nes aš nuo tos vietos pradėjau skaityti labiau bendro išprusimo lygiui, bet ne praktikavimo kasdienybėje.
Iš esmės nėra ką daugžodžiauti arba aktuali ši tema, arba ne. Man labiau patinka knygos skatinančios pozityvų mąstymą, meditaciją pritaikytos šių dienų tempui. Negaliu gi dabar visko mesti ir išvažiuoti laimės gaudyt į Himalajus, kažkam gi reikia sutartis ruošti ir su klientais bendrauti.
Yra dalykai, kuriais aš labai tikiu, pavyzdžiui minties galia, streso žala, psichologinės sveikatos įtaka pasiekimams ir gyvenimo kokybei, tai todėl man tas protingas dėdė iš knygos puslapių priminė, kad reikia atsižvelgt į dvasingesnius dalykus nei egzaminai, sąskaitos, eismo spūstys ir t.t. Tačiau nuo knygos vidurio pasidarė laaaabai jau dvasingi dalykai: Dievas, karma, joga, meditacija. Tuo reikia domėtis iš širdies, praktikuoti, tada manau palies tekstas giliau, nes aš nuo tos vietos pradėjau skaityti labiau bendro išprusimo lygiui, bet ne praktikavimo kasdienybėje.
Iš esmės nėra ką daugžodžiauti arba aktuali ši tema, arba ne. Man labiau patinka knygos skatinančios pozityvų mąstymą, meditaciją pritaikytos šių dienų tempui. Negaliu gi dabar visko mesti ir išvažiuoti laimės gaudyt į Himalajus, kažkam gi reikia sutartis ruošti ir su klientais bendrauti.
Oficiali versija: Ši knyga jus pažadins. Jūs gausite žiniu, kurios padės jums transformuotis, idant jūsų rašomas gyvenimo scenarijus būtų sklandesnis ir šviesesnis. Knyga papasakos, kaip atkurti kūno, proto ir dvasios vienybę. Be to, ji padės jums nustatyti ir pakeisti ribojančius, o kartais ir neigiamą poveikį turinčius įsitikinimus - tokius, kurie jums trukdo bendrauti su žmonėmis, neleidžia geriau pažinti savęs ir savo galimybių.
Šioje knygoje žinomas gydūnas ir ajurvedos žinovas Andreas Moritzas kalba apie natūralius sveikatos palaikymo būdus, apie mūsų ryšį su gamta ir santykius su visa gyvybe, kurios dalis mes esame.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius :272
Data: 2014.09.14
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Na va žaibo greičiu perskaičiau ir antrą dalį. Nors dauguma komentatorių ošia, kokia I dalis gera, o II tai jau stebuklas, man jos apyligės. Čia toks žanras, kad kol skaitai atrodo įdomu ir yra įdomu, bet perskaitai ir tiek. Kažkaip jau nujaučiu pabaigą, o kai skaitai II knygą iš VI ir jauti kuo viskas baigsis, šiurpu mažumėle. Aišku nebursiu aš čia, o skaitysiu toliau.
Tai gi II dalis pasižymėjo labiau mamos ir dukros santykiais ir pagrindinė veikėja subrendo labiau, aišku meilės reikalai apverktini,o jos ta globotinė tokia visiška depresova asmenybė, tai jau kažkiek erzino.
Kovos scenos žiaurios, bet kai aš su skūra skaitytoja, tai kažkaip ištvėriau, bet jei skaitymas kaip kapoja galvą atšipusiu kardu skamba nekaip, tai siūlau praleisti pastraipą.
Šiaip tai viskas gerai, knyga skaitosi įdomiai, greitai, manau tie kas nori kažko labiau brandžiau, tai sugebės suvokt, kad šios knygelės orientuotos į paauglius ir tokius kaip aš, skaitytojus mėgstančius magijas ir mistikas, po darbo dienos.
Tai gi II dalis pasižymėjo labiau mamos ir dukros santykiais ir pagrindinė veikėja subrendo labiau, aišku meilės reikalai apverktini,o jos ta globotinė tokia visiška depresova asmenybė, tai jau kažkiek erzino.
Kovos scenos žiaurios, bet kai aš su skūra skaitytoja, tai kažkaip ištvėriau, bet jei skaitymas kaip kapoja galvą atšipusiu kardu skamba nekaip, tai siūlau praleisti pastraipą.
Šiaip tai viskas gerai, knyga skaitosi įdomiai, greitai, manau tie kas nori kažko labiau brandžiau, tai sugebės suvokt, kad šios knygelės orientuotos į paauglius ir tokius kaip aš, skaitytojus mėgstančius magijas ir mistikas, po darbo dienos.
Oficiali versija: Morojų princesė, mirtingoji vampyrė, Lisa Dragomir apdovanota ypatingu gebėjimu valdyti dvasios elementą. Geriausia Lisos draugė Rouz Hetavėj yra dampyrė, kurios gyslomis teka ir žmogaus, ir vampyro kraujas. Kadangi Lisa yra mirtinga, Rouz tenka ją nuolat saugoti nuo nemirtingųjų strigojų, pačių žiauriausių vampyrų. Jie pasiryžę bet kam, kad Lisa taptų viena jų...
Rouze turi didelių rūpesčių, mat panašu, kad jos žavusis mokytojas Dmitrijus įsimylėjo kitą, o Meisonas, geriausias Rouze draugas, puoselėja romantiškus jausmus. Lyg to būtų maža Rouz atsiduria Lisos mintyse kaskart, kai ji... mylisi su savo vaikinu Kristianu.
Netoli Šv. Vladimiro akademijos įvykdytas strigojų išpuolis sukrečia visus. Mokinių saugumu besirūpindami mokytojai išsiunčia juos į privatų Aidehado slidinėjimo kurortą. Ramybė, spindintys snieguoti kalnai, prabangi aplinka leidžia pasijusti saugiems. Tačiau tai tik iliuzija.
Kuomet trys mokiniai išsiruošia į pavojingą žygį medžioti strigojų, Rouz ir Kristianas skuba jiems į pagalbą. Bet šįkart Rouz – ir jos širdies – tyko daug didesnis pavojus, nei ji kada galėjo įsivaizduoti...
Knyga: skolinta
Puslapių skaičius :264
Data: 2014.09.12
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Pasaulio pabaiga. Jau, kad aš skaitysiu tokias knygeles buvo taip pat tikėtina, kaip sniegas Afrikoj. Na bet ką, reikia gi susipažint su įvairiom knygom, gyvenam tik kartą todėl kuo daugiau skirtingų dalykų išbandai tuo gyvenimas turiningesnis. Mano nuomone.
Šitoj knygoj daug veiksmo, visokie vampyrai, gėrio ir blogio kova, draugystė, meilė. Kažkaip nostalgiškai prisiminiau mergaitišką draugystę, kai geriausia draugė buvo viskas. Tai va ši knyga mane grąžino į tuos žavius laikus. Kadangi čia tik pirma dalis tai kažkokių galutinių išvadų ar ten patiko ar mest per langą patart negaliu.
Aš šią knygą perskaičiau labai ramiai, greitai visai nesiskubindama. Kadangi kaip bebūtų skaudu, ši knyga orientuota į kiek jaunesnę auditoriją, tai kažkaip neiškirto manęs apmąstymai ir filosofijos gelmės. Puikiai tinka poilsiui. Skaitysiu dar.
Tik dar pagalvojau, kad tos meilės scenos kažkaip įtartinai pasirodė. Arba aš jau dinozaurinių pažiūrų bet be tos lovos jau nieko nebeliko. Aišku ne atspalviai, bet kaip paauglėms tai meilės per akis.
Šitoj knygoj daug veiksmo, visokie vampyrai, gėrio ir blogio kova, draugystė, meilė. Kažkaip nostalgiškai prisiminiau mergaitišką draugystę, kai geriausia draugė buvo viskas. Tai va ši knyga mane grąžino į tuos žavius laikus. Kadangi čia tik pirma dalis tai kažkokių galutinių išvadų ar ten patiko ar mest per langą patart negaliu.
Aš šią knygą perskaičiau labai ramiai, greitai visai nesiskubindama. Kadangi kaip bebūtų skaudu, ši knyga orientuota į kiek jaunesnę auditoriją, tai kažkaip neiškirto manęs apmąstymai ir filosofijos gelmės. Puikiai tinka poilsiui. Skaitysiu dar.
Tik dar pagalvojau, kad tos meilės scenos kažkaip įtartinai pasirodė. Arba aš jau dinozaurinių pažiūrų bet be tos lovos jau nieko nebeliko. Aišku ne atspalviai, bet kaip paauglėms tai meilės per akis.
Oficiali versija: Meilė ir ištikimybė stipresnė už kraują.
Tik geriausia draugė gali apsaugoti nuo nemirtingų priešų...
Morojų princesė Lisa Dragomir - mirtinga vampyrė, turinti retą dovaną gydyti. Lisą reikia saugoti nuo strigojų - žiauriausių nemirtingų vampyrų. Geriausios Lisos draugės dampyrės Rouz Hetavėj gyslomis teka ir žmonių, ir vampyrų kraujas, suteikiantis jai nepaprastų galių. Rouz pasiryžusi paaukoti gyvybę, kad apsaugotų Lisą nuo strigojų, kurie žūtbūt stengiasi paversti princesę saviške...
Dvejus metus gyvenusios laisvėje Rouz su Lisa grąžinamos į Šv. Vladimiro akademiją - kilmingų vampyrų ir jų būsimų sergėtojų mokyklą, slypinčią Montanos miškų tankmėje. Tačiau už geležinių akademijos vartų tyko neką mažesni pavojai.
Rouz su Lisa patiria daugybę nuotykių, mėgina atsispirti draudžiamai meilei ir nė akimirką negali prarasti budrumo. Lisos nuolatos tyko strigojai...
Knyga: skolinta
Puslapių skaičius :272
Data: 2014.09.07
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Galvojau ilgai kiek gi man čia paskirti tris ar keturis balus, vis gi trys. Labai abejoju ar po gero mėnesio sugebėsiu atsiminti siužeto liniją, potekstę. Skaitėsi taip pat su kelių dienų neskaitadienių pertrauka.
Ši knyga apie ne pačią protingiausią studentę, kurią užklupo gyvenimo neganda - paliko mokyklinė meilė. Žaibo greičiu susipažino su vaikinu, kuris ją apgynė keblioje situacijoje ir prasidėjo didžiosios meilės kančios bei visokios paslaptys. Šiaip pati pradžia tai tokia gan vangoka, nes studentiški vakarėliai jau mano kaip ir praeitas etapas, tai kažkaip labai neįnykau į skaitymą. Vėliau paaiškėjo, kad žavusis vaikinas, yra kaip ir konsultantas ( prie dėstytojų) o jie kartu šurum burum, tai atsirado jau truputį rimtesnė problema. Kelis kart bandė skirtis,aišku nepavyko. tada didžioji paslaptis, kuri labai jau greit buvo atskleista ir intrigos nebeliko. Šiek tiek būta smurto, bet aišku meilė tokiose knygose nugali viską. Labai tinka skaityt, kai atrodo kitaip.
Man asmeniškai būtų įdomiau jei būtų pasakota iš vaikino pusės, nes jis su paslaptim, toks keistuolis, kaip jam atrodo studentės ir darbuotojo santykiai, gal tokia brandesnė knyga būtų, nes mergina kaip antraplanė veikėja labiau tiktų, nes šiuo atveju jos pagrindinė funkcija buvo verkti ir nervuotis, nervuotis ir verkti.
Didelės išminties tikėtis nereikėtų, susiskaito knyga lengvai, ne veltui toks pavadinimas. Man labiausiai kliuvo, kad autorė kažkaip neišlaikė intrigos, atseit šeimos paslaptis, o mergaitė studentė pasinaudojo google ir viską sužinojo. Labai išmanu. Ir dar viršelis..Nemėgstu viršelių su a la pagrindinių veikėjų nuotrauka, kažkokia gi nesąmonė, čia juk knyga reikia nusipiešti galvoje portretą, o ne nuotraukos. Nors aišku aliuzija čia gali būt, bet išorinių sutapimų daug. Kaip kam, gal kažkam taip lengviau, bet aš sutrikau, nes įsivaizdavau visai ne tokius juos. Ir dar nors knyga sakyčiau skirta kokių 16-18 metų skaitytojoms, bet yra tokių scenų, kad mhm...gal tada jau ne 16. Keista knyga.
Ši knyga apie ne pačią protingiausią studentę, kurią užklupo gyvenimo neganda - paliko mokyklinė meilė. Žaibo greičiu susipažino su vaikinu, kuris ją apgynė keblioje situacijoje ir prasidėjo didžiosios meilės kančios bei visokios paslaptys. Šiaip pati pradžia tai tokia gan vangoka, nes studentiški vakarėliai jau mano kaip ir praeitas etapas, tai kažkaip labai neįnykau į skaitymą. Vėliau paaiškėjo, kad žavusis vaikinas, yra kaip ir konsultantas ( prie dėstytojų) o jie kartu šurum burum, tai atsirado jau truputį rimtesnė problema. Kelis kart bandė skirtis,aišku nepavyko. tada didžioji paslaptis, kuri labai jau greit buvo atskleista ir intrigos nebeliko. Šiek tiek būta smurto, bet aišku meilė tokiose knygose nugali viską. Labai tinka skaityt, kai atrodo kitaip.
Man asmeniškai būtų įdomiau jei būtų pasakota iš vaikino pusės, nes jis su paslaptim, toks keistuolis, kaip jam atrodo studentės ir darbuotojo santykiai, gal tokia brandesnė knyga būtų, nes mergina kaip antraplanė veikėja labiau tiktų, nes šiuo atveju jos pagrindinė funkcija buvo verkti ir nervuotis, nervuotis ir verkti.
Didelės išminties tikėtis nereikėtų, susiskaito knyga lengvai, ne veltui toks pavadinimas. Man labiausiai kliuvo, kad autorė kažkaip neišlaikė intrigos, atseit šeimos paslaptis, o mergaitė studentė pasinaudojo google ir viską sužinojo. Labai išmanu. Ir dar viršelis..Nemėgstu viršelių su a la pagrindinių veikėjų nuotrauka, kažkokia gi nesąmonė, čia juk knyga reikia nusipiešti galvoje portretą, o ne nuotraukos. Nors aišku aliuzija čia gali būt, bet išorinių sutapimų daug. Kaip kam, gal kažkam taip lengviau, bet aš sutrikau, nes įsivaizdavau visai ne tokius juos. Ir dar nors knyga sakyčiau skirta kokių 16-18 metų skaitytojoms, bet yra tokių scenų, kad mhm...gal tada jau ne 16. Keista knyga.
Oficiali versija: Išgelbėta nepažįstamojo.
Gaubiama ir kankinama paslapties.
Kartais mylėti nelengva...
Su draugu išvažiavusi studijuoti į tą patį universitetą, Žaklina nė nenumanė, kad jau kitais metais jis ją paliks.
Žaklina jaučiasi sugniuždyta: vieniša, įskaudinta, buvę tariamieji draugai jos vengia, be to, jai pirmą kartą gresia susikirsti per egzaminą.
Žaklinai išėjus iš nemielo studentų vakarėlio, ją užpuola vienas studentų brolijos narys. Tik netikėtai pasirodęs nepažįstamasis merginą išgelbsti.
Mergina kimba į mokslus ir trokšta pamiršti nelemtą naktį. Jos gelbėtojas Lukas, per ekonomikos paskaitą sėdintis galinėje auditorijos eilėje, nuolat į ją žvilgčioja ir kažką paišo užrašų knygutėje. Draugės mano, kad šis vaikinas puikiai tiktų Žaklinai atsigauti po išsiskyrimo su draugu, tačiau kol kas juodu skiria nematoma siena.
Užpuolikui nesiliaujant Žakliną persekiojus, jai reikia rinktis: prisipažinti pralaimėjus arba išmokti kovoti ir duoti persekiotojui atkirtį. Lukas pasiryžęs ją ginti, bet jis turi ir savų paslapčių.
Knyga: skolinta
Puslapių skaičius :280
Data: 2014.09.02
KnygosGuru sako: Nieko stebuklingo. Skaitydama dažnai mintimis nukeliaudavau į planus, darbus, o vėliau vietomis, jausdavausi kaip užmigus per vidurį filmo ir staigiai nubudus pabaigoje.
Man visai patiko pasakojimas iš paauglystės, ir iš šių laikų perspektyvos. Nepatiko skystokas veikėjas, kuris tarsi didvyris, bet šiaip prašosi užuojautos iš skaitytojo. Dar nepatinka, kai skaitau ir apie pagrindinį veikėją galvoju maždaug taip "nu tu bukas padaryk, tą ir aną" o jis ima ir pasielgia būtent taip knygos pabaigoje. Siutina, nes gi rašytojas turi būt priekyje skaitytojo, mokėt jį apgaut, apsukt, nustebint, o ne su kažkokiu nabagu ant gailesčio spaust. Nors čia ir kriminalinis romanas, bet labiau priminė istoriją apie nelaimėlį. Kriminalai santūriai. Tikėjausi, kad bus stipriai ir įtaigiai aprašyti seifų atrakinimai, na ta tema aktuali kiekvienam lietuviui. Pasakyt negaliu, kad nebuvo, bet man per mažai. O jau pati pabaiga tai meksikonų opera, lauks jo (to vagies) paauglystės laikų meilė, kol anas trunija belangėje dešimtmetį, nors ją kai tėvas ištrėmė studijuot, tai kaip ir nedžiuvo iš ilgesio ir jo nereikėjo.
Kaip ir visada, knyga turi savo auditoriją, bet aš tai tikrai nesu iš tų fanų ratelio.
Man visai patiko pasakojimas iš paauglystės, ir iš šių laikų perspektyvos. Nepatiko skystokas veikėjas, kuris tarsi didvyris, bet šiaip prašosi užuojautos iš skaitytojo. Dar nepatinka, kai skaitau ir apie pagrindinį veikėją galvoju maždaug taip "nu tu bukas padaryk, tą ir aną" o jis ima ir pasielgia būtent taip knygos pabaigoje. Siutina, nes gi rašytojas turi būt priekyje skaitytojo, mokėt jį apgaut, apsukt, nustebint, o ne su kažkokiu nabagu ant gailesčio spaust. Nors čia ir kriminalinis romanas, bet labiau priminė istoriją apie nelaimėlį. Kriminalai santūriai. Tikėjausi, kad bus stipriai ir įtaigiai aprašyti seifų atrakinimai, na ta tema aktuali kiekvienam lietuviui. Pasakyt negaliu, kad nebuvo, bet man per mažai. O jau pati pabaiga tai meksikonų opera, lauks jo (to vagies) paauglystės laikų meilė, kol anas trunija belangėje dešimtmetį, nors ją kai tėvas ištrėmė studijuot, tai kaip ir nedžiuvo iš ilgesio ir jo nereikėjo.
Kaip ir visada, knyga turi savo auditoriją, bet aš tai tikrai nesu iš tų fanų ratelio.
Oficiali versija: Maikas nėra eilinis jaunas vyras. Po vaikystėje patirtos traumos likęs nebylys, jis suvokia turintis nepaaiškinamų gebėjimų atrakinti bet kokią spyną. Užrakintą raktu, pakabinamąją ar net didžiulio seifo. Dėl šio talento Maikas netikėtai tampa geidžiamiausiu nusikaltėlių taikiniu ir, patinka jam tai ar ne, yra pastūmėjamas nusikalsti. Vieną dieną jis pamato galimybę ištrūkti iš nusikaltėlių pasaulio ir nusprendžia surizikuoti viskuo, kad tik grįžtų namo pas vienintelį mylimą žmogų ir atskleistų paslaptį, kuri jį privertė tylėti taip ilgai.
Ne vieną apdovanojimą pelniusio autoriaus kriminalinis romanas pasakoja neeilinę istoriją apie mistiniu būdu spynas gebantį atrakinti nebylį, bandantį atverti duris į savo praeitį.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius :368
Joanne Harris "Penki ketvirčiai apelsino"
Data: 2014.08.21
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Gerai knygai geras įvertinimas, nors ne viską aš supratau idealiai, nes autorei būdingi milžiniški minties šuoliai, ypatingai knygos pradžioje. Tai vaikystė, tai senatvė, tai karo laikotarpis, tai pokario. O jau vardų sudėtingumas: Kasis, Frambuaza, Renetė ir galybė kitų. Bet visa tai smulkmena palyginti su taip, kaip autorė išreiškia veikėjų charakterius, asmenybės pokyčius. Ši knyga puikiai atskleidžia žmogiškąją prigimtį - klystkelius ir pasekmes, klaidas už kurias reikia sumokėti, o didžiausia bausmė gyventi jų šešėlyje.
Moteris po daugelio metų grįžta į savo gimtuosius namus ir pagal mirusios motinos receptus gamina patiekalus, atsidariusi savo kavinę. Toje receptų knygoje ne tik receptai, bet ir aprašyta jos sudėtinga šeimos istorija. Vyrauja prisiminimai apie motinos psichikos sutrikimus, elgesį, vaikų likimo vingius. Minimas karo laikas, kai dėl geresnių materialinių dalykų vyko bendradarbiavimas su kareiviais, ko pasekmė buvo nekaltų žmonių mirtys. Visa istorija paini, nėra geriečio, nėra blogiečio, neaišku ko reikia gailėtis, o ką smerkti. Neabejoju, kad kiekvienas skaitytojas turės savų pastebėjimų ir interpretacijų.
Šią knygą galėčiau rekomenduoti susikaupusiam skaitytojui, kuris mėgsta paanalizuoti žmogaus elgesio psichologiją.
Moteris po daugelio metų grįžta į savo gimtuosius namus ir pagal mirusios motinos receptus gamina patiekalus, atsidariusi savo kavinę. Toje receptų knygoje ne tik receptai, bet ir aprašyta jos sudėtinga šeimos istorija. Vyrauja prisiminimai apie motinos psichikos sutrikimus, elgesį, vaikų likimo vingius. Minimas karo laikas, kai dėl geresnių materialinių dalykų vyko bendradarbiavimas su kareiviais, ko pasekmė buvo nekaltų žmonių mirtys. Visa istorija paini, nėra geriečio, nėra blogiečio, neaišku ko reikia gailėtis, o ką smerkti. Neabejoju, kad kiekvienas skaitytojas turės savų pastebėjimų ir interpretacijų.
Šią knygą galėčiau rekomenduoti susikaupusiam skaitytojui, kuris mėgsta paanalizuoti žmogaus elgesio psichologiją.
Oficiali versija:„Penki ketvirčiai apelsino“ – antroji bestselerio „Šokoladas“ autorės Joanne Harris trilogijos („Šokoladas“, „Penki ketvirčiai apelsino“, „Gervuogių vynas“) dalis.
Pati autorė prisipažįsta, kad iš trijų romanų šis yra mėgstamiausias, psichologiškai stipriausias ir tobuliausias.
Apie apelsiną niekam nieko nesakiau, išskyrus Polį, kuris netikėtai atėjo į Apžvalgos postą ir užklupo mane besidžiaugiančią. Jis niekada nebuvo matęs apelsino. Iš pradžių galvojo, kad tai sviedinukas. Laikė jį sugniaužęs rankomis kone pagarbiai, tarsi šis galėtų nuskristi išskleidęs burtų sparnus. Pasidalijome per pusę, laikėme puseles virš plačių lapų, kad neprapultų nė lašas syvų. Apelsinas buvo skanus, plona žieve, saldžiarūgštis. Pamenu, kaip siurbėme kiekvieną syvų lašelį, kaip dantimis grandėme minkštimą nuo žievės, iščiulpdami visa, kas liko, kol burnoje pasidarė švelniai kartu. Polis jau ketino sviesti žievę nuo Apžvalgos posto viršūnės, bet aš spėjau jį sulaikyti.
Pati autorė prisipažįsta, kad iš trijų romanų šis yra mėgstamiausias, psichologiškai stipriausias ir tobuliausias.
Apie apelsiną niekam nieko nesakiau, išskyrus Polį, kuris netikėtai atėjo į Apžvalgos postą ir užklupo mane besidžiaugiančią. Jis niekada nebuvo matęs apelsino. Iš pradžių galvojo, kad tai sviedinukas. Laikė jį sugniaužęs rankomis kone pagarbiai, tarsi šis galėtų nuskristi išskleidęs burtų sparnus. Pasidalijome per pusę, laikėme puseles virš plačių lapų, kad neprapultų nė lašas syvų. Apelsinas buvo skanus, plona žieve, saldžiarūgštis. Pamenu, kaip siurbėme kiekvieną syvų lašelį, kaip dantimis grandėme minkštimą nuo žievės, iščiulpdami visa, kas liko, kol burnoje pasidarė švelniai kartu. Polis jau ketino sviesti žievę nuo Apžvalgos posto viršūnės, bet aš spėjau jį sulaikyti.
Knyga: padovanota
Puslapių skaičius :344
Data: 2014.08.17
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Pusryčių knygelė. Kodėl? Dėl to, kad tik plius minus 80 puslapių, todėl, kol užkandžiauji kruasanu ir gardžiuojies kava, perskaitai ir knygą.
Dažniausiai mano nuomonė išsiskiria iš daugumos nuomonių ir oj tikrai ne, kad čia labai džiaugčiausi savim ir pabrėžčiau savo kokį tai individualumą, kur kas dažniau pagalvoju ar man tikrai viskas gerai. Kai skaičiau atsiliepimus apie knygą buvo daug kritikos, iš ties radau tik vieną teigiamą atsiliepimą, todėl pamąsčiau, kad jei vienam patiko gal ir man patiks. Tai gi knyga patinka jau dviem žmonėms.
Toji kambarinė kažkoks ateivis mūsų „normaliam“ pasaulyje, vakarus leidžia po viešbučio gyventojų lovom, žiūri ką jie veikia, o jie veikia daug - ginčijasi, planuoja gyvenimą ir ateitį, knarkia, mylisi. Aišku, kad jos psichika ne visai tvarkoje, ji vaikšto pas psichiatrą ir t.t, bet man buvo kažkuo artima. Ne sielos dvynė, bet ir man atrodo, kad kitų gyvenimai tokie turiningi, prasmingi, kad norėtųsi pagyvent ne savo kasdienybėje.
Aš išties suprantu tuos ne kokius atsiliepimus, nes gamtos surėdyta, kad kitokius reikia mušt ir geriausiai užmušt. Ne visi gali būt laimingi sudėliotam gyvenime, sterilioje tvarkoje, todėl tikėtina, jei linkęs esi į apmąstymus apie būtį ir buitį, tai skaityt šią knygą galima, visiems kitiems tik tam, kad parašytų komentarą – „nesąmonė, nusivyliau“.
Melancholiška knyga – melancholikams.
Oficiali versija: Lin Capatek dirba viešbučio Edenas kambarine. Lin ne šiaip sau valo. Ji valo labai rūpestingai. Mergina vis ilgiau užtrunka kambariuose, pakerėta to, ką ten mato ir randa. Rašteliai, knygos, higienos reikmenų krepšeliai, vaistai. Iš pradžių Lin elgiasi atsargiai, tačiau vėliau vis labiau įsidrąsina, net suįžūlėja - ne tik uostinėja svetimus drabužius, bet ir matuojasi. Ji nori priartėti prie kitų žmonių, bandyti prisiliesti prie jų gyvenimo. Kiekvieną antradienį lenda po viena iš viešbučio lovų ir klausosi, kas vyksta virš jos. Lin siekia būti greta žmonių ir kartu likti nematoma.
„Kambarinė" - ryškus keistos merginos portretas. Tai intymi istorija į obsesijas linkusios, ieškančios moters, trokštančios sužinoti, kaip pavyksta žmonėms tai, kas jai šitaip sunkiai sekasi, t.y. gyventi
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius :80
John Green "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos"
Data: 2014.08.15
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Džiugu, kad kartais paskaitau knygą nenusileidusiais šlovės spinduliais, kai dar nesijaučia naftalino tvaikas. Visai neseniai parodytas filmas pagal šią knygą, kurio aš nemačiau.
Kaip anotacija ir sako, siužetas apie paauglių vežininkų gyvenimą. Gerai, kad nėra gilinimosi į medicininių procedūrų ypatumus. Knyga pasižymi ironišku požiūriu į sergančių kasdienybę, savitarpio pagalbos grupes. Natūralu, kad skaitant pagalvojau kokios niekingos mano problemos, ten kažkas darbe negerai, kažkur kažkas ne taip pasakė, ar eurą įveda, ar vėl kokia pseudo bėda. Aišku visos tos vėžininkų problemos jau nagrinėtos tūkstantį ir vieną kartą, kaip sunku artimiesiems, ligoninių vargai. Skaitant susimąsčiau, kad pirmiausiai nei liga, pakeičia susirgusio gyvenimą, pirmiausiai pakeičia aplinkiniai žmonės su paguoda, gailesčiu arba pasakymu, kad viskas bus gerai, kai skaičiuoji paskutines valandas, nes sakyt kažką gi reikia, todėl man labiausiai patiko, kaip tiksliai pavaizduotas komiškai juokingas žmonių elgesys ligonių atžvilgiu.
Pasakyt, kad verkiau skaitydama, tikrai ne. Knyga pakankamai sunkaus siužeto, bet į visišką ašarų pakalne nepavirsta. Galima drąsiai duot paskaityt kokiam jaunuoliui, kuriam iphone neturėjimas didžiausia tragedija.
Oficiali versija: Šešiolikmetės Heizelės ir septyniolikmečio Ogasto meilės istorija, papasakota pačios Heizelės. Jiedu susipažino sunkiomis ligomis sergančių vaikų Tarpusavio paramos grupėje. Jaunuoliai turi daug svajonių, tačiau liga (o gal žvaigždės) patvarko savaip. Per trumpą kartu jiems skirtą laiką abu ieško ir randa atsakymus į begalę klausimų apie gyvenimą ir mirtį.
Šis pasakojimas – nepertraukiamas juoko pro ašaras pliūpsnis, persmelktas neįtikimai skaidrios ir guodžiančios šviesos.
Knyga: skolinta
Puslapių skaičius :272
Rebecca Skloot "Nemirtingas Henrietos Laks gyvenimas"
Data: 2014.08.15
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Pirmą kartą susidūriau su problema, kad perskaičiau gerą knygą, bet to gerumo nemoku perteikti. Gal dėl to, kad retai skaitau mokslinio – grožinio turinio temomis, sunku kažkaip išskirti realius faktus ir tą jausminę sferą, nes viskas tapatu. Esmė apie juodaodę, kuri maždaug 1950 suserga gimdos vėžiu, ją gydo, gydo ir nugydo. Miršta moteris, bet daktarai paėmę jos audinių padaro perversmą medicinoje, ląstelės nuolat atsinaujina, su jomis tiria vėžius, aids, skiepus, siunčia į kosmosą ir t.t. Visi faktai ir asmenybės tikros, nėra jokių savų interpretacijų. Knyga kelia klausimus, kur riba, tarp pacientų teisių ar galima naudoti audinius medicinos tikslams be jų įsikišimo ir kada tas įsikišimas trukdytų visai medicinos pažangai ir mes būtumėm visiškam akmens amžiuje. Aišku dar pagvildena temą - juodukų engimas. Šiaip paskaitai ir atrodo, kad aprašo ne 60 metų senumo įvykius, o neandartaliečių laikus. Medicina taip pat yra verslas, todėl kažkas susikrovė milijonus iš ląstelių perpardavimo, o mirusios pacientės artimieji, kurios ląstelės įvykdė revoliuciją medicinoje, negalėjo susimokėti už elementarias medicinines paslaugas.
Skaičiau ir vietomis buvau gydytojų pusėje, vietomis artimųjų. Šiaip knyga naudinga išprusimui ir gal kada sužibėsiu, kai manęs paklaus kas yra HeLa ląstelės.
Oficiali versija: Tai tikrus įvykius pasakojantis romanas apie moterį, kuri sirgo vėžiu, o medicinos pramonė tuo naudojosi be jos žinios. Knygos autorė veda į nepaprastą kelionę, prasidedančią 1950 metais ligoninės palatoje ir besibaigiančią šiandienos Rytų Baltimorėje, kur gyvena Henrietos vaikai ir anūkai. Tai mokslinės literatūros knyga.
Joje nėra išgalvotų įvykių ar veikėjų, vardai nepakeisti. Knyga žavi mokslinių atradimų grožiu ir drama, jų pasekmėmis vienam žmogui ir visai žmonijai. Neturtingos juodaodės tabako augintojos ląstelės, paimtos be jos žinios 1951 m., pasitarnavo medicinai kuriant vakciną nuo poliomielito, klonavimui, genų tyrimams... Henrietos ląstelės perkamos ir parduodamos milijardais, bet apie ją pačią iki šiol beveik nieko nežinoma, o jos šeima neišgali turėti sveikatos draudimo.
Šis puikus New York Times bestseleris pasakoja jaudinančią istoriją apie etinių, rasinių ir medicininių nuostatų sankirtą, mokslinius atradimus ir gydymą maldomis, ir apie dukrą gluminančius klausimus, susijusius su motina, kurios ji nepažinojo.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius :344
Alice Hoffman "Trečiasis angelas"
Data: 2014.08.05
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Kaip gyvenime būna ir pasitaiko atsidurti netinkamu metu, netinkamoje vietoje, taip ir aš pačiupau savaitgaliui pliaže ne tą knygą. Ši knyga reikalauja skirti jai laiko, jos pajaust nesigaus jei skaitysit kalbėdami su namiškiais, rašydami sms draugams ar žiūrėdami filmą.
Knygą sudaro trys dramatiškos istorijos. Nėra per daug hiperbolizavimo ar persunkto dramatizmo, esmę išlaiko netikėti posūkiai ir kaip veikėjai išgyvena likimo išdaigas. Nemėgstu atpasakoti siužeto, todėl tikrai neanalizuosiu kas buvo, tiesiog centre knaisiojimasis po žmogaus psichologiją, elgesį ir socialinius ryšius. Stiprioji pusė – netikėtumas.
Idealus variantas, kas mėgsta skaityti apie „rimtus dalykus“, bet neturi daug laiko skaitymui, nes knyga nestora ir suskaitoma per porą vakarų.
Man patiko lakoniškas rašymo stilius, taip pat nebuvo pirmoko pamokslo „ gyvenimas nuostabus džiaukitės“ tiesiog arba pajauti mintį, arba ne. O gal kiekvienas atras vis kitų dalykų.
Gražus akcentas apie trečią angelą, kad yra gyvybės ir mirties angelai, ir yra treti, gyvenantys tarp mūsų, kuriems galbūt reikia pagalbos ir supratimo.
Todėl aš reguliariai ir apsidairau kas aplinkui darosi, gal koks angelas aplinkui.
Oficiali versija: Meilė būna gera ir bloga. Kai kada meilė padeda žmogui pakilti virš savo silpnybių, o kartais beviltiškai užgriūva tada, kai mažiausiai jos nori ar lauki.
Neįtikėtinai įdomus, užburiantis pasakojimas apie trijų moterų meilę trim vyrams, kurie nebuvo joms skirti. Kietakaktė Madlina Heler beviltiškai susižavi sesers sužadėtiniu... Frida Luis, kaimo gydytojo duktė, pabėga iš namų ir tampa nenusisekusios roko žvaigždės mūza... O gražuolė Brina Evans verčiama ištekėti, nors tebemyli savo vyrą, su kuriuo susituokė slapčiomis. Romano centre – Liusė Grin, kaltinanti save dėl tragedijos, kurios liudytoja tapo vos dvylikos metų.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius :264
Anželika Liauškaitė "Nukarūnuoti karaliai"
Data: 2014.07.30
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Dviprasmiška nuotaika. Tiesų tiesa, kad lietuvių autorių knygų aš privengiu, kažkiek dėl to kalta yra ir išankstinė nuomonė ir įpročiai. Kadangi visiškai nenoriu būti kvailai principinga, susidomėjus anotacija, ignoravau autorės tautybę.
Kas gerai: gerai, kad siužetas vyksta Edinburgas – Londonas – Vilnius ir Klaipėda, tai nenarpliojama kaimo paskalos ir bobučių memuarai. Įsipina daug vyrų su užsienietiškais vardais ir skaitosi viskas gana normaliai. Jauna mergina – moteris, ieško meilės, vyniojasi į lovas ir graužia save, o po to sugalvoja, kad neverta graužtis, nes gyvena kartą yra labai sexy ir toliau vyniojasi į lovas. Finale pasinaudojus kompromatu gauna keliasdešimt tūkstančių svarų, grįžta namolio ir taškosi pinigais. Jei reikėtų spėt kokios tautybės moters elgesys, manau iš trijų spėjimų pataikyčiau nesunkiai – lietuvė.
Kas negerai: nėra intrigos. Savigrauža, patalai, savigrauža vėl. Skaitai ir tarsi nelauki nieko. Kiekviena moteris, kuriai patrauklūs vyrai, tikėtina, kad turėjo savo karalių, kuris pasirodė varlius ir jį nukarūnavo. Yra ir tokių, kurios pamatė, kad varlius, gavo į akį, o tą karūną dar labiau priviniojo izoliacine juosta. Taip norėtųsi, kad ta įskaudinta moteris ar knygoj, ar gyvenime, išliktų ori ir pati su karūna išeitų. Vis arba rauda, arba žemiau žemės puola. Apmaudu , kad taip dažnai, ko ne visada, moters gyvenimas tiesiogiai proporcingas nuo to, koks vyras šalia. Erzino veikėjos praeities portretas, kažkoks kukli kekšytė ir dar moksliukė. Nežinau, aš tokių nepažįstu. Būna arba kekšytė arba kukli moksliukė. Gal mano pažinčių ratas siauras. O labiausiai pribaigė pabaiga, prancūzas, karieta, užrištos akys, piršlybos ir meilė iki koktumo. Įdomiausia, kad jai kažkaip ne itin tas prancūzas rūpėjo. Ir dar aišku turčius prancūzas, gal todėl ir susidėliojo visi taškai ant i.
Iš tiesų nėra blogai, bet man asmeniškai knygoje buvo per daug muilo operos ir savigraužos. Ko ne, kaip pastorius tarsiu, bet jei pati nemokėsi būt karalienė tai ir karaliaus nesurasi.
Oficiali versija: Nukarūnuoti karaliai – tai intriguojanti, atvira ir jaudinanti Elžbietos išpažintis. Nelaiminga pirmoji meilė giliai įsirėžia į žavios ir geidulingos merginos širdį. Elžbieta bėga nuo savo karaliaus į kitą miestą, į kitą šalį, į kitą glėbį, į kitą lovą, kol galiausiai supranta, jog neišsilaisvins iš jo prisiminimo, jei pirmiausia nepažins savo sielos ir kūno. Ar po kūniškų paklydimų ir spontaniškų vienos nakties nuotykių jai pavyks išsivaduoti iš praeities? Ar atsiras vyras, kuriam Elžbieta taps karaliene?
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius :512
Jodi Picoult "Salemo raganos"
Data: 2014.07.24
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako:Kai pirmą kartą pamačiau knygą sudomino pavadinimas ir pirmiausiai pagalvojau ar vėl bus kažkoks skiedalas, a la vampyrai ir demonai, ar kažkas sugebės į realų pasaulį įpinti subtilios ir elegantiškos mistikos, kad nesijaustum, jog skaitai trylikamečių skaitalą. Man patiko viskas: tempas, istorija, charakteriai, kurie nebuvo super geri arba super blogi, o pabaigos vingis taip nustebino, kad vos nenukritau nuo sofos. Čia būta ir detektyvo, todėl saldžios meilės istorijos, su mėtymaisis ir vaikymaisis nesulauksit. Detalizuot ir atskleist visas kortas visiškai čia nenoriu, nes atimčiau intrigą ir įdomumą skaityti. Tiesa, pradžioje buvo gan sunku susivokt, kur kuris veikėjas, siužetas kinta greit, bet susidėjus pagrindinius veikėjus į galvą, jau pajunti kaifą. Kartą atsikėlus į darbą pagalvojau, kaip būtų faina, kad galėčiau vietoj barbenimo klaviatūra, užsikaisti gardžios kavos ir saulei būdinant svietą, skaityti.
Perskaičiau pirmą J.Picoult knygą ir supratau, kodėl jos knygų pilni knygynai, nes jos turbūt geros. (pagal vieną perskaitytą nenoriu ditirambų skirt). Visai norėčiau paskaityt daugiau ir jei pas ką yra užkritusių už radiatoriaus šios autorės knygų – perleiskit į mano biblioteką.
Oficiali versija: Džekas Sent Braidas kadaise buvo mylimas privačios mergaičių mokyklos mokytojas ir futbolo treneris. Tačiau kai viena įsimylėjusi moksleivė apkaltino jį seksualiniu priekabiavimu, jis buvo nuteistas ir pateko į kalėjimą.
Atlikęs bausmę, Džekas bando pradėti gyvenimą iš naujo. Jis atklysta į nedidelį Salem Folso miestelį ir įsidarbina užkandinėje. Jos šeimininkę Adą Pibodi taip pat persekioja praeities vaiduokliai. Pamažu tarp Džeko ir Ados atsiranda pasitikėjimas ir ima megztis jausmai.
Tačiau kaip tik tada keturios nuobodžiaujančios ir slapta raganaujančios paauglės iš turtingų šeimų dar kartą pasikėsina į Džeko laimę. Norėdamos papramogauti ir nukreipti visų dėmesį nuo savo nelabai gerų darbelių, merginos paskleidžia apie Džeką niekingas paskalas.
Melagystės sudrebina miestelį. Prasideda tikra raganų medžioklė. Džeką pasiveja praeitis.
Jam teks dar kartą stoti prieš teismą ir bandyti apginti savo nekaltumą. O daugybės klausimų kamuojama Ada bus priversta pažvelgti į savo pačios širdį, į tamsias Džeko paslaptis ir ieškoti įkalčių, kurie pasmerktų arba išgelbėtų vyrą, kurį ji jau spėjo pamilti...
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius :488
Kerstin Thorvall "Signė - Albertei"
Data: 2014.07.13
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako:Truputėlį liūdesys, bet ne tas gerasis, kai baigi skaityt trilogiją su kuria susigyvenai ir reikia atsisveikinti. Šį kartą toks nusivylimo liūdesys, nes paskutinė dalis tokia ne per labiausiai vykusi, klausimas kokiu tikslu buvo rašoma.
Pirmiausiai knyga labai vizualiai skiriasi, nuo ankstesnių dalių, nes keitėsi leidykla. Tačiau tai smulkmena. Pasikeitė visas rašymo stilius. Istorija pasakojama pirmu asmeniu (ankstesnėse dalyse III asmuo). Tai gi visas veiksmas iš Signės pasaulėžiūros. Turėtų būti įdomu, nes visi įvykiai tarsi atsiskleidžia kitoje šviesoje, bet gera tik mintis. Kadangi labai daug minties šuolių ir psichinių svaičiojimų, nes Signei būdingi tėvo psichinės ligos simptomai, tai siužeto linija pilna daug nesuvokiamo logika elgesio. Man pritrūko gilesnio ir išsamesnio žvilgsnio į Signės ir mamos santykį. Motina pirmoje ir antroje dalyje buvo svarbiausia, o čia prapuolė ir liko tik užuomina/aplinkybė. Truputėlis sekso, neištikimybės, bet daugiausiai tai paranojos ir mirties baimės.
Šiaip tai knyga apie sudėtingą, į psichozes linkusios, moters gyvenimą, aktuali darbo, šeimos ir pareigų pasiskirstymo tema, bet kai neskaitydavau keletą dienų, visai nepasiilgdavau veikėjų, o tai parodo, kad tikrai nestebuklingas istorijos užbaigimas, kartais net slėgdavo visa ta istorija.
Oficiali versija: Knygos herojė Signė aplinkinių akimis – ypač talentinga karjeros moteris, vis dėlto nėra nei gera žmona, nei rūpestinga motina. Išgyvendama dvasios dramą ji patiki didžiausias paslaptis vienintelei draugei Albertei. Jos viena kitai atveria slapčiausius sielos slėpinius, prisipažįsta tai, apie ką kartais net pačios baiminasi pagalvoti. Abi skinasi kelią prieš vėją, siekia įgyvendinti savo svajones ir prigimties šauksmą.
Kerstin Thorvall meniškai atskleidžia vidinę moters dramą, svajonės raidą realybėje, pasitelkia psichologinį vaizdavimo būdą, drastiškai ironišką pasakojimą ir prikausto skaitytoją.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 364
Kerstin Thorvall "Nerimo šešėly"
Data: 2014.07.02
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako:Na va jau ir II trilogijos knyga perskaityta. Esminiai skirtumai tokie, kad I dalis buvo kupina sparčių pasikeitimų, daugiau veiksmo. II dalis tęsė pasakojimą kaip lieka motina našlė su vaiku. Puikiai atskleista kaip keičiasi kartos, kaip sunku suprasti vieniems kitus, nėra „blogiečių“ nėra ir „geriečių“ tik skirtingas laikotarpis, prieštaringos asmenybės, konservatyvumas prieš inovatyvumą. Karo momentas labai simboliškas ir nedramatizuotas. Man patinka, kad autorė rašydama nesimėto ir palieka netikėtumo momentą, kai atrodo viskas čia aišku, pora sakinių ir totalus perversmas. Kiek ištęstas pasiruošimas laidotuvėms, o pabaigoje itin staigiai peršoka dešimtmetį ko ne, tai tas erzino šiek tiek. Nebėra seksualinių dramų, bet labai gerai išryškinta kaip moteris, kuriai seksas tolygu prievarta ir didžiausia gėda susiduria su dukros seksualine laisve ir nesigėdijimu. Reikia turėti omenyje, kad veiksmas 1940, o ne dabar kai pradinukai ant bananų prezervatyvus mauna.
Ką aš galiu pasakyti daugiau, kad visų pirma reikia subręsti šitoms knygoms, todėl ne veltui jos pas mane neliestos pragulėjo porą metų. Manau, kad tuo metu jei būtų skaitytos, būtų pamirštos ir pakrikštytos nuobodų knygomis. Labai tikiuosi, kad nuoboda nevirtau ir greitu metu nevirsiu.
Liko man III dalis, kurios nekantrauju pradėt skaityt ir sužinot kaip susistygavo gyvenimai. Jaučiu bus liūdesys kai baigsis, nes tapo jau ko ne šeima man ta Signė ir jos mama Hilma.
Oficiali versija: Aplinkinių akimis Signė - ypač talentinga karjeros moteris, tačiau ji nėra nei gera žmona, nei rūpestinga motina. Išgyvendama dvasios dramą Signė patiki ją savo vienintelei draugei, romano herojai Albertei. Jos viena kitai patiki slapčiausius sielos slėpinius. Abi skinasi kelią prieš vėją, siekdamos įgyvendinti savo prigimties pašaukimą. Kerstin Thorvall atskleidžia moters vidinę dramą, svajonės raidą nenumanomoje realybėje, pasitelkdama psichologinį vaizdavimo būdą bei drastiškai ironišką pasakojimą. Romano „Signės istorija“ trilogija („Jaunystės atabradai“, „Nerimo šešėly“, „Nuo Signės - Albertei“), kurioje atsiskleidžia trijų moterų kartų patirtis, laikoma švedų šiuolaikinio feministinio romano pradžia.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 320
Kerstin Thorvall "Jaunystės atabradai: Signės istorija"
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Na ką paburbėjus dėl trilogijų, pradėjau skaityt trilogiją . Pradžioje buvau ne juokais išsigandus nes kai siužetas sukasi ties 1900 metais, aš nejučia imu snausti,viskas dažniausiai man labai svetima.
Tačiau šį kartą visai su kitu įspūdžiu baigiau skaityti. Visų pirma mažai yra vietovių aprašymų, langinių, durų staktų, vaizdų pro langą, o tai neapsunkina siužeto. Tai gi nors pradžia gana paini ir dar nežinai ko tikėtis, tai ir įsijautimas toks sąlyginis.
Jauna išsilavinus panelė yra ištekinama už iš pirmo įspūdžio puikaus vyro, kuris serga sunkia psichine liga. Atsižvelgiant, kad to meto seksualinis gyvenimas buvo apipintas mitų ir legendų, o mergelė kukli iki negalėjimo, jis ją prievartaudavo nakčia, vėliau ir savo dukrą prievartaudavo. Nors seksas aprašomas ganėtinai kukliai ir skurdžiais žodžiais, pasibaisėjimą sukelia ne ką mažesnį, nes viskas taip tikroviška. Moteris jaučia gėdą ir viena lieka su savo bėdomis. Skaičiau ir vis galvojau dievaž, kaip viskas pasikeitę nuo šių laikų. Pranašauju, kad ateities kartos jau nebesupras, kas yra santūrumo sąvoka. Aišku aš nešlovinu to laikmečio, kai žodžiai moteris ir vergas buvo sinonimai. Visgi labai gerai yra paskaityti knygą visiškai kitokią nei, kad dabar įprasta apie butaforines bėdeles, kaip aš nerandu savęs ir kokie visi žiaurūs, niekas manęs nemyli. Verčia susimąstyti ar išties, kad chanel rankinė nekaba spintoj, o ant kaklo ne perlai, yra didžiausia problema. Nesiplėsiu su pamokslu apie vartotojišką visuomenę, tačiau verta pagalvoti ar ne supratingas žmogus šalia yra didžiausia dovana?. Amen.
Oficiali versija: Aplinkinių akimis Signė - ypač talentinga karjeros moteris, tačiau ji nėra nei gera žmona, nei rūpestinga motina. Išgyvendama dvasios dramą Signė patiki ją savo vienintelei draugei, romano herojai Albertei. Jos viena kitai patiki slapčiausius sielos slėpinius. Abi skinasi kelią prieš vėją, siekdamos įgyvendinti savo prigimties pašaukimą. Kerstin Thorvall atskleidžia moters vidinę dramą, svajonės raidą nenumanomoje realybėje, pasitelkdama psichologinį vaizdavimo būdą bei drastiškai ironišką pasakojimą. Romano „Signės istorija“ trilogija („Jaunystės atabradai“, „Nerimo šešėly“, „Nuo Signės - Albertei“), kurioje atsiskleidžia trijų moterų kartų patirtis, laikoma švedų šiuolaikinio feministinio romano pradžia.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 328
Sylvia Day “Pasinerk į mane”
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako:Pirmiausiai, noriu padėkot žmogui, kuris paskolino man šią knygą ir taip padėjo sutrumpinti pageidavimų sąrašą (kurį netrukus atnaujinsiu).
Ilgai nelaukus, dalinuosi savo nuomone. Skaitant knygą jaučiasi plastmasė. Viskas taip netikroviška. Pradedant siužetu ir aplinkybėmis, baigiant pačiais veikėjų charakteriais ir dirbtinai keliamomis dramomis. Kiekvienas nesklandumas išsisprendžia lovoj. Aš nuoširdžiai abejoju ar taip gyvenant galima sukurt normalius santykius. Pažanga, kad Eva dėl kiekvieno žodžio ne pagal ją, nelekia strimgalviais, o nuostabusis Gideonas nebesivaiko, nes tikrai primena niolikinius santykius. Charakteriai perspausti, sekso scenos pasikartojančios. Ir nežinau ar man vienai, bet sekso metu tie visi raportavimai ir kalbėjimai, skaitant erzina. Kaip kokiam protokole vardina, ką darys, kur įkiš ir t.t. Pabaigoje viskas taip skubota, kad akivaizdu, jog autorę buvo ištikusi kūrybinė krizė ir atsipeikėjus stengėsi kuo greičiau užbaigt rašyti. O jeigu taip ir nebuvo, tai dar liūdniau, nes būtent toks įspūdis pabaigus skaityt ir kyla.
Dar ko negaliu pakęsti, tai „operatyvaus leidyklų darbo“. Kol išleidžia tęsinius, tai ištinka amnezija. Išnyra siužete veikėjai, kurie turėtų kelti emociją, o realiai galvoji „tai kas gi šitas buvo“. Galėtų būti skelbiamos preliminarios tęsinių datos, nes tarpai tarp tęsinių protu nesuvokiami.
Šiaip tai stebuklo nėra, paskaitai ir tiek. Kažko šokiruojančio nėra, aišku, Sylvia Day vienu žingsniu atsiliko nuo E. L. James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. Pastaroji, sugebėjo parsiduoti ekranizacijai ir tikėtina taip susižers dar kelis milijonus. Knygų lentynas užplūdus erotinio stiliaus knygomis, jau nieko nebenustebinsi ir taip Sylvia Day atsidūrė garbingoj antroj vietoj, vargu bau ar kažkas panorės ekranizuoti ir jos crossfire seriją. Nors dar nepabaiga, bet skaitant jaučiasi šioks toks išsikvėpimas, ir klausimas ar baigs rašyti kai minia oš „dar dar“ ar tada, kai knygynai degins ir veš į čigonų taborą knygų likučius.
Oficiali versija: Trečioji "Crossfire" serijos dalis. Evos ir Gideono meilė, įsiplieskusi romane Apnuogink mane ir sutvirtėjusi jo tęsinyje Atskleisk mane, patiria vis naujų išbandymų...
Tą pačią akimirką, kai pirmą kartą išvydo Gideoną Krosą, Eva pasijuto keistai - tarsi jis būtų turėjęs tai, ko jai visą gyvenimą trūko. Tai, kam negalėjo atsispirti... Mylimieji vienas kito troško lyg tyro oro gurkšnio, jų širdys plakė vienu ritmu. Drauge išgyventi įvykiai ir juos siejančios paslaptys sujungė Evą ir Gideoną nepertraukiamais saitais. Meilė tapo beribė, prasidėjo naujas, netikėtas jų santykių etapas.
Šiuo metu Sylvia Day rašo ketvirtą "Crossfire" serijos dalį, kurios su nekantrumu laukia rašytojos gerbėjai visame pasaulyje.
Knyga: paskolinta ir beveik padovanota
Puslapių skaičius : 368
Mark Haddon “Dėmė”
Vertinimas: 2/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Pagaliau baigiau skaityti! Jau tokia pirminė reakcija, vadinasi aplodismentų bus ne daug. Jei kam įdomu, kodėl nemečiau skaityti, tai šiaip aš nemėgstu mesti įpusėtų darbų.
Na, o dabar apie pačią knygą. Nėra intrigos, o kai jos nėra , nėra motyvacijos skaityti. Atrodo skaitai, lyg ir nieko, bet nejučia galvoji ką veiksi, kur eisi, ką pirksi maximoj, tada tris kartus pažiūri socialinius tinklus, užsikaiti arbatos, vėl skaitai, bet iš tiesų grybauji. Kiek teko peržvelgti blog'ų atsiliepimų apie šį kūrinį, daugeliui pritrūko "kažko". Net sunku rašyti apie ką čia viskas buvo: šeima, santykiai, keistuoliai, melas, meilė, seksas, gėjai,išdavystės. Viskas, kas beprotiškai jautru ir aktualu, bet pateikta be jokios prasmės. Siekis aprašyti sudėtingo charakterio asmenybes - pavyko, bet visas siužetas tai, pakalbėjimas, paverkimai ir susitaikymai su begale dialogų, kurie dažnai beprasmiai. Tikėjausi gyvenimiškos ironijos, kritiško žvilgsnio, bet taip ir pabaigiau knygą, nieko įspūdingo nesulaukus. Pora įdomesnių minčių, bet skaitant labiau laukiau pabaigos, nei kas bus toliau.
Kam ši knyga galėtų būti įdomi? Galėčiau spėti tiems, kas mėgsta giliai knaisiotis analizuojant tarpusavio santykius. Aš tikiu, jog rašytoju gali būt tik išrinktieji, už tai laukiu ką autorius pateiks ir kaip mane nustebins, todėl elementariam tekste perdėtai neieškau kažko, ko galbūt nėra. Be abejo, teko susidurt su žymiai įtaigesniais tekstais, kurių mintys lieka ne tik galvoje, bet ir širdyje.
Oficiali versija: Markas Haddonas (gim. 1962) – anglų romanistas ir poetas. Oksfordo universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Nuo 1987 m. M. Haddonas sėkmingai rašo ir iliustruoja knygas vaikams, kurios yra sulaukusios daugybės apdovanojimų. Haddonas yra milžiniško populiarumo sulaukusio romano „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ autorius. „Dėmė“ yra antroji autoriaus knyga suaugusiems. Dėmė – tai neįprastai atvirai papasakota istorija apie ką tik į pensiją išėjusį, baimių kupiną Džordžą Halą ir jo šeimą: žmoną Džinę, užmezgusią meilės romaną su jo buvusiu kolega Deividu, dukterį Keitę, kuri viena augina mažametį sūnų ir ruošiasi tekėti už Rėjaus, vyro iš žemesnio nei jų šeima visuomenės sluoksnio, ir sūnų Džeimį, gal per vėlai suvokusį, kad iš tikrųjų myli savo vaikiną Tonį. Džordžas įsitikinęs, kad gydytojo diagnozuota egzema ant jo šlaunies yra mirtinas vėžys, todėl bando jį pats pašalinti žirklėmis nė nesusimąstydamas, kokių padarinių šis jo poelgis gali sukelti. Marko Haddono pasakojimo magija – realizmas su nemaža doze patoso ir humoro. Tai neeilinis pasakojimas apie visos šeimos išgyvenimus susiduriant su psichine liga sergančiu artimuoju. „Dėmė“ itin linksma knyga, nors kai ją skaitai, nesi tikras, ar verkti, ar juoktis.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 320
Dale Carnegie “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”
Vertinimas: 2/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Kadų kadaise, senais laikais kai nedirbau ir gyvenau žymiai sėslesnį gyvenimą labai daug mąsčiau ir kėliau gyvenimiškosios egzistencijos klausimų "kodėl Jonas mylimas nors suktas, o Petras geros dūšios, bet vienas kaip pirštas?", "Kodėl Janytė nesistengia, o viską turi?". Nuo šių klausimų kėlimo iki atsakymų vedė pseudopsichologinės knygos, guru gyvenimo pamokymai ir visa kita, grubiai tariant butaforija. Daug panašaus žanro knygų perskaičiau, ir arčiausiai mano širdis linksta link Merfio dėsnių. Atsakymas Būna,nes Būna. Galim daryt įtaką šiokią tokią, bet esminis dalykas išnaudot protu pasitaikančias galimybes ir mažiau į Jonus, Petrus ir Janytes žvalgytis. Bet čia mano įžanginė nuomonė.
Kadangi ne vieną knygą šio žanro esu skaičius, tai ši viena prasčiausių. Pirmiausiai dėl to, kad pavyzdžiai iš 1800-1900, tuomet, buvo dar gaji garbingumo sąvoka, tiek asmeniniame gyvenime, tiek verslo pasaulyje. Pamokslo nebus kokia mūsų visuomenė supuvus ir kokie mes monstrai, bet man pasirodė, kad dabar jau tie kadaise realūs pavyzdžiai būtų tiesiog graži alegorija į moralę. Skaityti pasidaro nuobodu. Ir dar! Įžanga 17 puslpių (!) apie tai kaip ši knyga pavers sėkmingu, laimingu iki panagių ir tiesiog šlovins visi kas tik galės. Sakyčiau tokia įžanga meškos paslauga, nes nuteikia kaži kokiam stebuklui, kuris neištinka. (bent jau man fortūna neapsireiškė). Aišku, gudru iki pažaliavimo, bet minima, jog jei tinkamai naudosies patarimais sėkmė garantuota, o jei ne tai grubiai tariant skaitytojas kaušas. Taip, kad ši knyga tesiog tobula ir taškas (tokia įžangos pagrindinė mintis)
Dar kažkaip tikėjausi slapčia, kad išmoksiu manipuliacinių vingrybių, bet tiesiog atskleista elementaraus, nuoširdaus bendravimo galia. Viskas gerai, džiaugiuosi, kad tai ne dar vienas žodžių žaismas toks kaip "jaučiuosi atsakingas, bet ne kaltas". Bullshit.
Paskutis žodis ir rekomendacija, kas užsikabliavę šio laimės ir sėkmės žanro knygomis, greičiausiai jau perskaitė, o jei skaitys tai palaimins šią knygą, na o tie, kurie skaito pripuolamai pagal nuotaiką ir žvaigždžių išsidėstymą, manau yra geresnių pasirinkimų, kur patarimai ir mintys bus priartinti prie šių dienų ( o ne prie riterių laikų) ir pateikti įdomesniu stiliumi.
Oficiali versija: "Žmonėms nerūpi tavo norai ir problemos. Na, bent jau ne taip, kaip jų pačių norai ir problemos. Danties skausmas yra svarbesnis už badą Afrikoje, dėl kurio miršta tūkstančiai. Sugedęs automobilis rūpi labiau nei keturiasdešimt žemės drebėjimų Japonijoje. Prisiminkite tai, kai kitą kartą pradėsite pokalbį.“ Dale Carnegie, knygos* autorius *
Knyga „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ yra viena iš perkamiausių per visą leidybos istoriją. Pasaulyje nupirkta daugiau nei 15 milijonų jos egzempliorių. Ši knyga buvo įteikta kaip dovana kandžiausiam ir vulgariausiam Donald‘o Trump‘o realybės šou „Mokinys“ dalyviui. Šios knygos principus savo rinkimų kampanijos metu panaudojo Barack‘as Obama."
Knyga: pasiskolinta
Puslapių skaičius : 310
Thomas Harris “Avynėlių tylėjimas”
Vertinimas: 5/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Neveltui sako, kad geriausi dalykai nutinka neplanuoti..Prieš skrydį slapinėjau ir pamačius "Obuolio" kioską apsilankiau, pamačiau akciją ir išėjau netusčiomis.
Tai gi, nepasakosiu vingių siužeto, bet išvardinsiu dėl ko šią knygą skaityt/neskaityt.
Pirmiausiai tai, kad skaitai ir vis galvoji "na dar skyrių ir viskas", nes nežmoniškai įdomu, kaip reikalai pasisuks. Bent jau didžiojoj dalį knygos nėra lengva nuspėti kas bus. Nors manau, kad detektyvų fanatai su tuo nesutiks. Nėra ištemptų vietų, daug atskleistų psichologinių žmogaus baimių, yra žiaurumo, kas sustiprina įspūdį. Būtent gal kažkam tie žiaurumai ir šleikštulį sukels, nes kaip diria odą nėra labai įprasta skaityt, bet be to, nežinau ko verta būtų knyga. Kas man nelabai patiko, kad pabaiga jau įsiskaičius buvo nuspėjama, happy end'as, o herojė tapo Rembo pati viena.
Skaityti verta, nes šią knygą priskirčiau prie klasikos. Neskaitykit jei labai bijot sutikt Bizoną Bilą.
Oficiali versija: Avinėlių tylėjimas neabejotinai yra vienas iš dešimties pačių garsiausių ir šiurpiausių visų laikų detektyvų.
Meistriška įtampa prilygsta nebent kitam detektyvų meistro Thomaso Harriso šedevrui „Raudonasis drakonas", o istorija prikausto dėmesį dar stipriau, nei šešiais Oskarais apdovanota jos ekranizacija, kurioje pagrindinius vaidmenis sukūrė Anthony Hopkinsas ir Judie Foster.
Blogį pražudyti gali tik dar didesnis blogis… Sugauti maniaką, pasivadinusį Bizonu Bilu, gali padėti tik maniakas, kurio vardą Jūs žinote… Naujokė FTB agentė Klarisė Starling leisis į pažintį su pačiu talentingiausiu ir pavojingiausiu protu, kurį kada nors pavyko įkalinti agentams. Tačiau prieš įmindama painaus detektyvo mįslę, Klarisė privalės pažvelgti į savo pačios sielos gelmes ir galbūt sužinoti, kodėl avinėliai netyli…
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 352
Mike Gayle “Trūksta tik tavęs”
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Knyga apie atostogas, todėl taupiausi pačiam tinkamiausiam metu - atostogoms. Valio, pataikiau...Siužetas sukasi apie tris vyrukus, kurie išvažiuoja atostogaut į Kretą, (kurioje beje atostogavau pati ir maloniai nugrimzdau į savus prisiminimus) ten patiria nuotykių, tai vienas vėžio diagnozės laukia, kitas su ilgamete drauge išsiskyręs, trečias pasinėręs į kūniškų malonumų sūkurį. Viskas tobulai dera, kurortiniai romanai, gyvenimiška drama ir svarbiausia pasirinktas tinkamas metas šiai knygai. Šio autoriaus skaičiau jau trečią knygą, vieną išgyriau, kitą supeikiau, o ši vėl gi sėkmingai jį reabilitavo. Mike Gayl'ui sunkiai sekasi narplioti giluminius žmonių santykius, sielos gelmes, bet labai puikiai palieka intrigą žmonių tarpusavio santykiuose ir įtaigiai pateikia istoriją.
Tinka atostogoms pliaže, netinka Šoulino vienuolyne.
Oficiali versija: Mike Gayle (Maikas Geilas, g. 1970 Birminghame) – britų rašytojas ir žurnalistas, ilgą laiką dirbęs FHM, Sunday Times Style ir Just Seventeen žurnaluose. Žmogus, puikiai žinantis, kuo gyvena šiuolaikiniai vyrai, žmogus, kurio kiekvienas romanas graibstomas iš knygynų ir pažįstamų visoje Europoje. Gayle romanai – geriausias dabartinių trisdešimtmečių miestiečių kartos atspindys: kaip elgtis, kai turi būstą, darbą ir merginą – ar kelias merginas? O jei neturi nieko? O jei mergina tave ką tik paliko? „Trūksta tik tavęs“ – romanas apie tris draugus ir vieną merginą. Ar dvi? Palaukite, kiek iš tiesų jų buvo? Apie tris draugus, kurie dėl skirtingų priežasčių skrenda atostogų į Kretą, į tą patį kurortą, kuriame siautėdavo jaunystėje. Nesvarbu, kad dabar jiems jau per trisdešimt – bet įsivaizduojama saulė, jūra, pulkai lengvai sukalbamų merginų neduoda jiems ramybės. Čarlis ką tik išsiskyrė su Sara. Tik įsivaizduokite, po dešimties kartu praleistų metų! Endis ruošiasi vesti ir trokšta paskutinį kartą nevaržomai pasimėgauti viengungio gyvenimu. Tomas, dievobaimingas šeimos tėvas, vyksta kartu. Nežinia ko – tikriausiai pamatyti istorinių Kretos įžymybių, kol draugai varvins seilę į merginų iškirptes? „Trūksta tik tavęs“ – tobulas atostogų romanas, kuris privalo būti kiekvieno poilsiautojo lagamine. Lengvas, šmaikštus ir įtraukiantis: tikras balzamas sudaužytoms širdims.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 328
Jeffrey Eugenides “Jaunosios savižudės”
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Kodėl skiriu 3 šiam žinomam bestseleriui, pagal kurį pastatytas filmas? Kaip jau matyti 3 rašau knygoms, kurios pasimiršta, nors skaityti tuo metu būna visai smagu.
Nežinau ar jau taip greit pamiršiu, ko gero nepamiršime yra esmė. Tiesiog, jaučiu, kad nesupratau šios knygos esmės ir ji manęs taip nepaveikė kaip viso likusio pasaulio. Ko gero reiktų apalpti iš siaubo perskaičius apie moters - motinos liguistumą, kuri savo dukras laiko įkaitėm nuosavuose namuose ir jos galiausiai nusižudo. Bet klausimas ar reikšmingiausia yra ji ar jos dukros, kurios švelniai tariant keistos ir bet kuriai motinai galėtų įvaryt porą neurozių. Visa knyga tai neurozė ant neurozės, o kur visur nosį kišantys kaimynai... Jau vien dėl to galima nusižudyti.
Istorija pasakojama trečiu asmeniu, o tada, bent jau man, visada kyla įspūdis, kad esi toli nuo tų visų išgyvenančių, nes tarsi tau perpasakoja visa esmę...Kaip žinia perpasakoti dalykai visada dviprasmiški.
Šiaip viskas gerai. Veiksmo yra, pamąstymu irgi. Netikėtumo taip pat, bet man ši knyga į 4 nepataiko.Tiesiog tikėjausi, kad tos savižudybės bus ilgesnės, nes skaičiau ir laukiau kol žudysis.
Žiauru, kai perskaičiau ką parašiau.
Oficiali versija: Gretindamas tai, kas įprasta, ir tai, kas nekasdieniška, juokinga ir tragiška, Jeffrey Eugenides kuria gyvą ir įtikinamą jaunystės ir paprastos nekaltybės paveikslą. Jis grąžina mus į guobomis apaugusias aštuntojo dešimtmečio priemiesčių gatves ir supažindina su žmonėmis, kurių gyvenimą visam laikui pakeitė paaugliška manija dėl penkių pražūtingos lemties seserų: gabiosios Teresės, pedantiškosios Merės, asketiškosios Bonės, laisvamanės Laks ir blyškiosios, dievobaimingosios Sesilijos – jos efektinga baigtimi prasideda "savižudybių metai". Šis keistas pasakojimas apie meilę ir baimę, seksą ir savižudybę, atsiminimus ir vaizduotę tapo tikra sensacija ir iš karto susilaukė kritikų pripažinimo.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 288
Dan Brown “Da Vinčio kodas”
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Geriau vėliau nei niekada..Perskaičiau ir užsidedu pliusą, Kadangi nepatekau į tą laiką kai visi iš proto kraustėsi ir kiekvieną žodį priėmė kaip šventą, vis galvojau kur gi čia tos psichozės šaltinis.,,Paprasta..Religija yra viena tų temų, kur kiekvienas turi nuomonę, kurią nuginčyti beprasmiška, o knygoj a la atskleidžiama istorija, kad Jėzus su Magdalena šurum burum ir vaikų būta ir palikuoniai pasklido iki šių dienų. Tai gi vienus ištiko pasipiktinimas kas "čia do per erezija", o kiti įtikėjo, kad "paliubomu" tikrai taip buvo, lyg tą Jėzų pažinotų ir fcb drauguose turėtų. Tai visas šių nuomonių frontas Dan Brown'o knygą iškėlė į neregėtas aukštumas ir atnešė patogų gyvenimą keliems, jei ne daugiau metų. Rašytojams yra iš ko pasimokyti. Bravo.
Kadangi aš nesu istorijos fanatikė, ir mėgstu labiau buitinius nužudymus ar meilės intrigas tai skaičiau labiau sportinio intereso vedama. Kaip ir visuose detektyvuose draugas-nedraugas, niekas niekada nemiega tik lekia ir bėga, kažkas vejasi. Pabaigoje happy end'as ir meilė, ir giminaičiai atsirado, ir kertinis akmuo...
Pseudo faktais paremta grožinio žanro knyga, tiesiog verčia nuo kedės kaip galima įtikėt bet kuo, jei tik nori..O dar visi tie tęsiniai "Iššifruoti Da Vinčio kodą", "Da Vinčio apgaulė" ...Vis gi pinigai valdo mūsų pasaulį, bet šiaip knyga įdomi, ypatingai tiems, kurie istorijoje negrybauja.
Oficiali versija: Leonardas da Vinčis savo paveiksluose paslėpė įmantrių simbolių. Desperatiškos lenktynės per garsias Europos bažnyčias ir pilis. Pagaliau atskleista... sukrečianti ištisus amžius slėpta tiesa.
Viešėdamas Paryžiuje simbolių tyrinėtojas Robertas Lengdonas iš Harvardo universiteto sulaukia netikėto naktinio skambučio. Muziejuje nužudytas pagyvenęs Luvro kuratorius, o šalia jo kūno rastas keistas šifras. Lengdonas ir talentinga kriptologė Sofi Nevė sprendžia painias mįsles; juos pribloškia Da Vinčio darbuose atrastos paslėptos užuominos, kurias mato visi, tačiau jų prasmę tapytojas sumaniai įslaptino.
Uždanga tarsi pakyla Lengdonui atskleidus neabejotiną tiesą – velionis kuratorius buvo Siono vienuolyno narys; Siono vienuolynas – slapta draugija, kurios nariai kažkada buvo seras Izaokas Niutonas, Botičelis, Viktoras Hugo ir Da Vinčis. Lengdonas nujaučia, kad jie gali atskleisti kvapą gniaužiančią istorinę paslaptį, apie kurią jau seniai sklando gandai, tik, deja, ji kelia didžiulį pavojų. Jeigu jiems nepavyks iššifruoti painios mįslės, vienuolyno paslaptis – sensacinga senoji tiesa – bus amžinai prarasta.
Naujasis D. Brauno romanas, sulaukęs didžiulio dėmesio visame pasaulyje, savo tematika ir įdomybių gausa vienus pakerės, kitus apstulbins, bet abejingų tikrai neliks.
Knyga: padovanota
Puslapių skaičius : 368
Wm. Paul Young “Trobelė”
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Taip jau nutiko, kad skaičiau dvi religinės potekstės knygas, ko ne vienu metu. Šiaip jau nesu religinės literatūros fanė, ką jau ten fanė, retai kada renkuosi šios tematikos knygas. Kadangi ši knyga įvertinta kaip megabestseleris, kaip kažin koks topų topas, tai darosi gėda neperskaityt. Tikėjausi mistifikuoto detektyvo ir baigėsi jis ties septyniasdešimtu puslapiu. O tada prasidėjo religiniai pamokymai, kurie gan įžvalgūs ir visai tinkami šių dienų pasauliui. Žinoma didžioji dalis pafilosofavimų yra tokio tipo: - kodėl? - todėl? (kaip ir visa religija, baisiai nekonkreti, bet buvo ir man užstrigusių minčių kaip meilės gylis ir plotis ir t.t. Aišku, kad visi laimingi būtų ir gink Die nebūtų rasizmo apraiškų - dievas vaizduojamas kaip juodaodė moteris. Trūko tik angelų gospelo choro...Ir dar tas susitikimas su dievu - tiesioginis, pasirodė kiek perdėtas ir šiek tiek bukas. Šiaip vertinu gerai, nes reikalauja tam tikrais rakursais pažvelgt į vertybes, išmoko vienos kitos protingesnės frazės ir praskiedžia tuos pilkuosius atspalvius ir crossfair'rius.
Oficiali versija: Per šeimos atostogas pagrobiama jauniausia Makenzio Aleno Filipso duktė Misė. Apleistoje trobelėje Oregono laukinių miškų glūdumoje aptikti įkalčiai rodo, kad mergaitę galėjo žiauriai nužudyti. Praėjus ketveriems metams, slegiamas Didžiojo Liūdesio Makenzis gauna keistą laišką neva nuo Dievo, kuris kviečia jį savaitgaliui atvažiuoti į tą trobelę.
Nepaisydamas proto balso, vieną žiemos popietę Makenzis atvyksta į trobelę, kuri jam primena išgyventą košmarą. Tačiau tai, ką ten randa, visiems laikams pakeičia jo gyvenimą.
Pasaulyje, kuriame religija praranda savo svarbą, knyga ieško atsakymo į amžiną klausimą: kur žiūri Dievas, kai išgyvename skausmą? Makenzio surasti atsakymai priblokš ir galbūt pakeis Jus taip, kaip pakeitė jį.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 296
Paulo Coelho “Valkirijos”
Data: 2014.03.11
Vertinimas: 1/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Tragedija. Kliedesys. Didis P.Coelho išprotėjo ir rašo kliedesius. Eina per dykumą, ieško valkirijų (kažkokių moteriškių odiniais kostiumais) su jom paištvirkauja, žmona paklaidžioja, jis paklaidžioja, jam apsireiškia angelas (P.Coelho pagal apsireikštų angelų skaičių muša rekordus). Išvis aš nieko nesupratau, nors bandžiau įžvelgt kažką TOooOkio. Net keista, kad tas pats autorius galėjo parašyti „Vienuolika minučių“, „Veronika ryžtasi mirti“. Nesuvokiama. Dabar ,anot jo, tai autobiografinė knyga, kurioje jis magas. Kažkoks žiedų valdovas pasidarė. Privalumas, kad plona, nes jeigu būtų kiek storesnė – tai tiesiai prakuroms.
Atsiprašau, Coelho, bet grįšk į realybę. Nors kažkiek.
Oficiali versija: Mes atsakome už visa tai, kas vyksta šiame pasaulyje. Pasitelkę meilės galią ir valią, galime pakeisti ne tik savo, bet ir daugelio žmonių likimą.
Keturiasdešimt dienų trukusioje dvasinių ieškojimų kelionėje rašytojas ir jo žmona stoja akistaton su savo slapčiausiomis vidinėmis baimėmis ir silpnybėmis. Knygoje gausu krikščioniškosios simbolikos ir nuorodų į skandinavų mitologiją, kurios būtybių – nimfų valkirijų, gyvenančių Dievų valdovo Votano būstinėje, mitas ir pasirinktas vienu iš pasakojimų motyvų. Šiame romane P. Coelho išpažįsta mums savo asmeninę vidinę kovą: kalba apie atsakomybę prieš save ir tuos, kuriuos myli, apie žmonių turimus pasirinkimus ir apie tai, kaip pasirinkimai keičia likimus.
Garsiausias visų laikų brazilų ir vienas skaitomiausių pasaulio rašytojų Paulo Coelho yra išleidęs 26 knygas, tarp kurių – asmeninių potyrių gausiausios „Piligrimas“ ir naujoji knyga lietuvių kalba – „Valkirijos“. Citata iš evangelijos pagal Luką pradedamas romanas – tai šiuolaikinė nuotykių istorija apie mistinį rašytojo susidūrimą su moters-kario pavidalu apsireiškusia angelu, kuris Paulo ir jo žmonos Krisės motociklais keliavo kartu per paslaptingą Mohavės dykumą.
„Tai, kas aprašyta šioje knygoje, vyko 1988 metais nuo rugsėjo penktosios iki spalio septynioliktosios. Įvykiai dėstomi nenuosekliai, dviem atvejais griebiausi meninio aprašymo, kad skaitytojas geriau suprastų dėstomus dalykus, tačiau pagrindiniai faktai visiškai tikri“, – prologe rašo P. Coelho.
Knyga: padovanota
Puslapių skaičius : 176
Cecelia Ahern “Dovana”
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Pirmiausiai ką noriu paminėti, tai, kad ši knyga išoriškai labai graži, akivaizdu viršeliui nepagailėta, blizgučiai kokybiški, netrupa, formatas nemažas. Tokia knyga papuošia namų biblioteką. Autorė laikosi savo braižo, kaip ir „P.S aš tave myliu“ neišvengiama mirties temos ir dramatizmo. Skaičiau ir tikėjausi happy end‘o ir tą akimirką kai jau jo laukiau ištiko anti happy end‘as. Nenoriu atpasakoti kaip ten reikalai klostėsi, bet šį kartą apie laiko vertę ir trapumą papasakojo dramatiškai ir tiksliai, taip kaip man patinka. Kodėl 4? Per daug smulkmeniškai aprašo darboholiko kasdienybę.
Oficiali versija „Laiko nesudėsi į dovanų dėžutę ir, kaspinu surišto, nepadovanosi... Laiko neatiduosi, bet pasidalyti juo gali."
Luisas Safernas taip atsidavęs darbui, kad visa kita jau seniai nesulaukia jo dėmesio, ypač žmona ir maži vaikai. Luisas nebeturi jokių moralinių skrupulų, tad kai sutinka benamį vyruką Geibą, sėdintį gatvėje, net pats nustemba, kad pasiūlo jam darbą ir galimybę pagerinti gyvenimą. Tačiau Geibas - visai ne tas, kuo dedasi. Po kiek laiko Luisas priverstas įvertinti savo gyvenimą ir elgesį...
Kerinti ir prasminga istorija, kuri mums visiems byloja apie laiko vertę, apie tai, kas iš tiesų gyvenime svarbu.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 312
Debbie Macomber “Ketvirtadieniais aštuntą”
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Nors knygos išorė primena tuos kišeninius intelekto nesužalotus romanus, šį kartą išorė apgaulinga (beje man patinka paveiksliukai su puodeliais). Taigi viskas šiame romane sukasi apie keturias skirtingo amžiaus moteris, kurios susiduria su tokiomis problemomis, kaip: netikėtas neštumas brandžiame amžiuje, smurtas, mirtys, ir kiti gyvenimo nesklandumai. Ko aš pasigedau?..Pasigedau įžvalgų ir nestandartinio mąstymo gyvenimo bėdose, visgi knyga turėtų skatinti susimąstyti, o čia tiesiog aprašo įvykius. Skaudu, baisu, įvyko ir mano draugės draugės draugei, bet kai pagalvoji tai kas iš to. Visgi knygą įvertinau gerai, nes man patiko įvykių gausa, nedidelis formatas ir keletas netikėtumų. Netikėtumus literatūroje paskutiniu metu labai vertinu. Rekomenduoju kaip moterišką savaitgalio knygą. Siužetas „sukaltas“ taip, kad bet kurio amžiaus skaitytoja ras kažką iš savo gyvenimo.
Oficiali versija: Ketvirtadienis, 8 val. ryto. Pusryčių klubas! Kavinė „Mokos akimirkos“.
Kiekvieną savaitę keturios moterys įrašydavo šiuos žodžius į darbo kalendorių. Jos susitikdavo prie pusryčių stalo ir kalbėdavosi apie atrastas gyvenimo tiesas.
Klerei teko išgyventi netikėtas skyrybas. Ji nesitvėrė pykčiu ir troško atkeršyti, kol sužinojo apie buvusį vyrą tai, kas paskatino pervertinti savo poelgius.
Karenai nėra net trisdešimt. Ji tiki, kad tokio amžiaus būtina priimti iššūkius ir siekti savo svajonių. Jos svajonė – tapti aktore. Nors, tėvų nuomone, Karena turėtų elgtis taip kaip jos praktiškoji sesuo.
Liza – šeštą dešimtį bebaigianti našlė, turinti puikų darbą. Ši moteris nusprendė branginti kiekvieną gyvenimo akimirką. Kodėl gi ne, jei gyvenimas siūlo ir romantinių galimybių?
Džulijai netrukus sukaks keturiasdešimt. Jos vyras – gerbiamas mokyklos direktorius, vaikai jau paaugliai, o ir ji pati pradėjo savo verslą. Viskas klostosi kaip numatyta, kol Džulija sužino, kad laukiasi kūdikio.
Ketvirtadieniais aštuntą laikas pagalvoti apie savo gyvenimą. Ir apie drauges...
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 380
David Safier – “Bloga karma”
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Patiko knygos viršelis, sudomino anotacija, žadanti visokias reinkarnacijas, ironiją, anapusinį gyvenimą. Kadangi esu pavargusi nuo tų visokiausių meilės istorijų, kur pabaiga daugiau mažiau aiški nuo pirmų eilučių, o čia gi dar ir akcija. Pradėjau skaityt, pastebėjau, kad skaitosi žaibiškai. Na ką siužetas prasideda įprastai: gyvena karjeristė moteris su sąžinės priekaištais dėl per mažai skiriamo laiko šeimai ir netikėtai miršta. O tada jau visos įdomybės – numirus reinkarnuojasi į skruzdėlę (apie skruzdėlės gyvenimą labai jau išsamiai aprašyta, todėl bijojau kad dar likusius du šimtus puslapių skaitysiu apie skruzdėles darbininkėles, motinėles, patinėlius, ir visa tą vergovę skruzdžių pasaulyje) bet vėliau įgaunamas pagreitis ir ji vis reinkarnuojasi į visokius gyvius kaupdama gerą karmą, nes siekia būti kuo arčiau savo šeimos. Greitai skaičiau, nes labai laukiau pabaigos. Ištiko baisus happy end‘as, toks saldus iki kaulų smegenų. Atgimė į storą moterį (suprask žiauri lemtis) ir atskleidė visus reinkarnavimosi ypatumus vyrui, viską apie budą, maždaug anapusinis pasaulis nebeteko paslapčių, kad tik viena šeimynėlė, knygos pabaigoje, gražiai liktų apsikabinę stovėti. Nesu aš darboholikė, nesu pinigų vergė, todėl man tos pamokančios istorijos, kad skirk laiko šeimai, vidinio pasaulio nesupurto. Gal būt kažkam bus atradimas, to ir linkiu.
Vietų, kuriuose šyptelėjau buvo už tai knyga negavo vieneto, kaip ir minėjau perskaičiau greitai, bet kaip bebūtų po savaitės pamiršiu apie šios knygos egzistavimą ir ji nuguls toliau rinkti dulkių lentynoje, su titulu – nebloga savaitgalio knyga.
Oficiali versija: Svarbiausią savo gyvenimo vakarą kvaila mirtimi numirusi televizijos laidų vedėja Kim Langė patenka anapus ir sužino, kad yra sukaupusi labai daug prastos karmos. Tad atgimti gali tik kaip skruzdėlė. Įsigavusi į savo namus ji pamato, kad jos vietą šeimoje taikosi užimti kita moteris. Kim nenori su tuo taikstytis, tad nusprendžia žūtbūt sukaupti geros karmos ir susigrąžinti ankstesnį gyvenimą. Siekdama vėl tapti moterimi ir atsikovoti savo vyrą, ji turi nukeliauti ilgą kelią. Galbūt jai pavyks ir ji vėl atgims žmogumi? O jei taip, kas tada?
Tai išties smagi ir įtraukianti istorija, kurioje skaitytojas ras visko: gyvenimo dramos, pinklių šeimos narių tarpusavio santykių, humoro, išminties ir, žinoma, meilę...
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius : 244
David Loge „Terapija“
Vertinimas: 2/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Skaičiau šią knygą taip ilgai, kad net buvo kilus mintis padėti į šalį, o tai jau nuteikia, kad atsiliepimai nebus itin teigiami. Skaitant labiau reikėtų nusiteikti vidiniam išgyvenimų narpliojimam nei įtraukiančiam siužetui. Veiksmas (sąlyginis) maždaug prasideda nuo 150 puslapio. Knygos herojus vidutinio amžiaus scenaristas, kurį palieka žmona, beviltiškai ieškodamas atsakymų į klausimus būti ar nebūti, prikrečia aibę nesąmonių, nusprendžia surasti pirmąją meilę ir tiesiog su ja pasikalbėti. (Tai bent tikslas!) Knyga vietomis ironiška, bet reziumuojant, tai knyga apie nieką: filosofijos bei psichologijos fanatams – per mažai peno apmąstymams, siužeto ieškotojams - veiksmas vangus, tinka skaityt prieš miegą klausant baby TV.
Oficiali versija: Romano Terapija pagrindinis veikėjas – egzistencinių vidutinio amžiaus krizių kamuojamas turtingas populiaraus televizijos serialo scenaristas, turintis tvirtą šeimą ir platonišką bičiulę. Jis mėgina gelbėti savo gyvenimą užsiimdamas įvairiausiomis terapijomis – pradedant rašymu, kelio operacija ir baigiant psichiatro kušete: „Man taikoma daug terapijų: pirmadieniais lankausi pas Rolandą – fizioterapija, antradieniais – pas Aleksandrą – kognityviojo biheviorizmo terapija, o penktadieniais – aromaterapija
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius :335
Mike Gayle „Vakarienė dviese“
Vertinimas: 3/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Panašu, kad įvyko nusivylimas. Blogai. „Mano svajonių merginą“ išgyriau, palaiminau. Bet ši knyga, kažkoks nesusipratimas. Rašo apie tokius sukrečiančius dalykus kaip persileidimas, melas, nesantuokiniai vaikai taip paprastai lyg apie duoną kasdieninę. Į nieką neįsigilinta, primena pasakėčią: nuėjo, pamatė, supyko/apsidžiaugė/nuliūdo..Kažkokie elementarūs dalykai be jokių įžvalgų. Leidėjai, gal rankraščio neskaitė arba skaitė sedėdami facebook‘e. Tiesa, knyga labai greitai skaitosi. Ne dėl to, jog siužetas įtraukiantis, tiesiog tekstas užima maždaug puse puslapio kišeninio knygos formato.
Netaupom nei pinigų, nei medžių. Prastokai.
Oficiali versija: „Vakarienė dviese“ – lengvas, šmaikštus ir protingas romanas, kuriame vyrai ras savo sielos dvynį, o moterys – patarimų vadovą, kaip išgyventi su vyrais ir suprasti juos.
„Vakarienė dviese“ – romanas apie Deivą ir Izę, trisdešimtmečių porą. Apie Deivą – aistringą muzikos mylėtoją, dirbantį muzikai skirtame žurnale. Izė kitame žurnale rašo apie tai, kas rūpi moterims. Tačiau labiau už viską Deivas trokšta tapti tėčiu.
Pagaliau – nuostabi naujiena: Izė laukiasi!
Dar viena naujiena, kur kas blogesnė: Deivo žurnalas uždaromas. Tačiau išeitis randama netikėtai – Deivas tampa paauglių žurnalo patarėju. Tai yra, atsakinėja į nesuskaičiuojamą daugybę laiškų su klausimais: kaip bučiuotis? Ar gerai įsimylėti geriausios draugės vaikiną? Ką daryti, kad jam patikčiau? Ir Deivui puikiai sekasi!
Ir trečioji naujiena, kuri aukštyn kojom apverčia visą Deivo gyvenimą. Nes Deivas gauna laišką, įveliantį jį iki šiol nepatirtų problemų sūkurį..
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius :359
Mike Gayle „Mano svajonių mergina“
Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška, paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)
KnygosGuru sako: Perskaičiau patiko, nors autorius negirdėtas, liaupsių jūros nėra. Kažkaip kartais gaila, kad knygų top veikia ne kaip rekomendacinis veiksnys, o masės valdymo įrankis. Į tuos top tsižvelgiu tik tam, kad žinočiau kas vyksta, dėl ko kraustomasi iš proto, o visa tai su turiniu neturi nieko bendro.
Tai gi apie knygą, man patinka nevykėliai herojai, neturintys normalaus darbo, palikti ir velniškai ironiški. Būtent čia tokį apgailėtiną ir sutikau. Visa istorija sukasi apie vaikiną, tūnanti skurdžiam bute, bendraujanti telefonu su nepažįstama mergina, kol pagaliau imasi pokyčių savo gyvenime. Ironija ir subtili filosofija lydi siužetą. Visgi pabaiga nuspėjama, vis klausiu savęs, kodėl visada nuo vidurio knygos pabaiga būna tokia aiški, kad tolimesniam skaitymui reikia prisiversti?
Gal jau metas skaityti detektyvus ir spėliot kas ką papjovė?
Nejau gyvenimas toks nuspėjamas? Rekomenduoju tiems, kam patinka ironija, neieško filosofijos ant kiekvieno kampo ir mėgsta pasijuokt.
Oficiali versija:
„Mano svajonių mergina“ pasakoja apie Vilą Kelį, nevykėlį anglų kalbos mokytoją. Jo gyvenimas – ištisa nesėkmių virtinė, o baisiausia, kad prieš trejus metus jį paliko Agė. Jo svajonių mergina. Taigi dabar Vilas kiūto į kiaulidę panašiame bute ir sielvartauja, negalėdamas suprasti, kas buvo ne taip. Kodėl Agė jį metė? Ką daryti, kad ji grįžtų? Vilas beveik neišeina iš buto – kokia prasmė, jei Agės nebėra šalia? Tačiau jis ne toks jau vienišas: jam skambina „geriausia draugė visame pasaulyje“ Alisa, atsitiktinė pažįstama Martina, geras bičiulis Saimonas ir Keitė, mergina, anksčiau gyvenusi Vilo nuomojamame bute. Taigi trys merginos, vienas vaikinas, daugybė nevykusių sprendimų ir šviesių prisiminimų – štai kas sudaro Vilo gyvenimą. Bet viskam ateina galas, ir po eilinio liūdesyje praleisto savaitgalio Vilas priima netikėtą sprendimą. Pasirodo, to ir tereikėjo, kad jo gyvenimas apvirstų aukštyn kojomis.
Kas iš mūsų nebuvo paliktas? Kas pats nemetė vaikino ar merginos? Visi supras Vilą – liūdną, besiblaškantį ir baisiai juokingą.
Knyga: nuosava
Puslapių skaičius :342
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą