Truputis kelionių

Norvegija

2015.10.16

Norvegijoj viešėjau antrą kartą. Apie pirmą kartą nepakilo rankos parašyti, nors iš tiesų tai vertėjo. Norvegiją pirmą kartą apžiūrėjau būdama Olesiunde. Mačiau fiordus, kalnus ir laisvai besiganančias avis. Įkopiau į kalną ir supratau, kokie mes (žmonės) menki ir kokios varganos mūsų bėdos. Psichologinė atrama, nematytas grožis, vėjas ir saulė, tokia man pasirodė Norvegija pirmąjį kartą. Kas galėjo pagalvoti, kad vos po metų joje atsidūrsiu ir vėl. Tik šį kartą sostinėje Osle, kuris man nepasirodė gražesnis nei Vilnius. Jame nebuvo kalnų į kuriuos kopiau ir besiganančių avių. Skubantis miestas ir visi su reikalais. Vyrauja didesni prekybos centrai, pramoninė dvasia ir įvairiatautė žmonių masė. Kainos lietuviškai piniginei didelės, aplankėm karališkuosius rūmus, netoliese esančią pilį, pagrindines centro gatves ir pasiplaukiojom laiveliu aplink greta esančias salas.
Manau Norvegiškas grožis atsiskleidė Olesiunde, na, o Osle visi su reikalais :)

Paryžius, Paryžius,Paryžius....

2015.10.01

Ruduo ir Paryžius plius povestuvinė išvyka - tobula romantikos sintezė. Vos atvykus kilo problemos dėl užrezervuotos nakvynės, nes pasikeitė kortelės numeris ir to pasekoje likome vienai nakčiai benamiai. Paslaugus viešbutuko darbuotojas liejo prakaitą kol surado mums nakvynę svečių hostelyje, mergaičių ir berniukų atskiruose kambariuose, nors tikėjausi išvysti kažką panašaus į lietuviškus bendrabučius, viskas buvo gana tvarkinga. Vėliau grįžus ir apsistojus numatytama viešbutyje prasidėjo tikros atostogos. Neįsijautėm į didžiausius turistus, bet aplankėm žymiausius objektus ir vietas, Eifelis, Monmartas, Eliziejaus laukai, Paryžiaus katedra, įvairiausiai rūmai, parkai ir net zoologijos sodas, kuris paliko labai gerą įspūdį. Mane trikdė didžiulis žmonių srautas, eilės prie žymesnių objektų, nes turi būti akylas ir nepametęs galvos, kad išsaugotum tai ką turi kišenėse. Gatvėse valkataujantys žmonės, išmaldos prašytojai, tai yra ta ne romantiškoji pusė. Vis gi turbūt svarbiausia kiek įmanoma pajausti Paryžiaus dvasią, pavakaroti jaukiose kavinukė

se, išgerti vyno, išgirsti gatvės muzikantą ir mylėti.

Transportas. Vienareikšmiškai metro. Jis aiškus, lengvai perprantamas ir optimalios kainos.

Kainos. Nėra pigu, bet gąsdintis taip pat nevertėtų.

Kalba. Jei moki prancūziškai - labai gerai. Jei nemoki, niekas per galvą neduos, bet tikėtis visur sklandžios ir aiškios anglų kalbos nevertėtų.

Žmonės. Prancūzai labai mandagūs ir paslaugūs, o tai ypatingai išryškėja prie atvykelių iš svetur, priekabių išmaldos prašinėtojų.

Mano nuomone Paryžių pamatyti verta, būtina, nes didingi pastatai ir savotiška jo dvasia žavi. Tiesa, mane kiek išvargino plaukianti žmonių masė. Būtina paklaidžioti po Paryžių naktį ir tiesų tiesa, lietui lyjant Paryžius tikrai gražesnis! 

Bons voyages!

Danija (Kopenhaga)

2015.07.30

Keliauju aš dažniau, nei rašau čia. Aš ne Makalius ir iš mano įrašo ko gero neįmanoma susidaryti įspūdžio verta keliauti, ar ne. Šiaip aš manau, kad verta pabūti visur, kur tik įmanoma, įskaitant ir Bermudų trikampį, nes patirtis yra neįkainojama, kuria suteikia vaizdai, pasiklydimai ir šalies mentalitetas.

Kuo man patinka danai, tuo, kad jie nenužiūri, nevertina aprangos. Važiuoja su savo dviračiu ir tiek žinių. Be dviračio Danijoje vargu ar išgyvensi. Aprangai niekas ten didelio dėmesio neteikia, nes gali išeiti pasipuošęs, atklydes lietaus debesis tave sulis iki apatinių, su plaukais tas pats. Vėjas. Vėjas. Vėjas.

Aš lankiausi antrą kartą Danijoje ir Kopenhagoje, prieš kurį laiką gyvenau Odense, todėl viskas pažįstama. Kultūrinio šoko tikėtis neverta, daug pub'ų, daug alaus ir daug kur mirtinai prirukyta. Chillina.

Ką mes aplankėm?. Kristianiją. A la mūsų Užupis tik su daug daug žolės, negalima fotografuoti, negalima bėgioti. Pabuvom trumpai, nes nelabai aktualu. Aplankėm undinėlę, kuri nėra įspūdinga, aplankėm Margaretos pilį, išmindėm senamiestį, pilis išžiūrėjom, apėjom nemažai parkų ir skverų pakeliui.


Kainos ne mažos, ypač kavinėse. Gyvenome svečių namuose, kaina adekvati, kambarys labai erdvus, gyventojų nedaug ir šoko negavom.

Man patinka Danijoje, ne dėl to, kad ten kažkas įspūdingo stovi ar atsiveria neregėti vaizdai, o dėl tos lengvumo dvasios ir gerų studentiškų laikų.





MALJORKA

2014.06.01

Gegužės pirmosiomis savaitėmis lankiausi Maljorkoje, o patirtus nuotykius bandžiau aprašyti, bet kadangi spustelėjus backspace viskas dingo, o aš supykau ir nusprendžiau įspūdžius pasilaikyti sau. Kadangi keletas žmonių užklausė, todėl šį lietingą vakarą rašau antrąjį kartą. Atleiskit jei viskas nebus taip smulku, nes pakartotinas rašymas apie tą patį – kaip ir antra meilė, brangi, puiki, bet ne tokia emocinga.

Tai gi pirmiausiai – oras. Vyrai pasižymi sugebėjimu pasiimti, tai kas būtiniausia, o moterims visada pirmą problema lagamino talpa – ypatingai, kai keliauji su 10 kg. Rankiniu bagažu. Vienareikšmiškai, suknelės ir kardiganai (nes vėjuota), vakarui – tunikos, timpės. Maljorkoje vyrauja net ir vakaro išėjimuose visiškas paprastumas, vakarinis makiažas ir mini stilius garantuotas vokiečių vyrų vienanaktis pasibuvimas, kas ko ieško, tas tą randa – nieko nesmerkiu. Tačiau nereikia puoštis be saiko.

Kultūra. Ispanai šį kartą mane nustebino sklandumu. Nebuvo jokių nesusipratimų, vėlavimų. Kaip susitarta taip ir įvykdyta, be apgaulių ir klastų, tikiu, kad galima rasti milijonus skundų kaip ten negerai, bet aš neturiu prie ko prikibti. Nebuvo net jiems būdingo tokio familiarumo. Mandagūs, tikslūs.

Kalba. Aš buvau apsistojusi Playa de Palma, mano apylinkėse vien tik vokiečiai. Anglų kalba susikalbėti pavyko, tačiau ne visur. Nuvykus į kitus mažesnius ir nuošalesnius miestelius, maisto užsisakyt anglų kalba misija neįmanoma. Arba ispaniškai ir vokiškai arba baksnojant pirštu (ir tai jeigu geranoriškai nusiteikusi padavėja).

Transportas. Autobusais pavažinėjom po Palma, aplankėm žymiausius objektus ir skaniai (gan nepigiai) pavalgėm. Tolimesnėms laimės paieškoms rinkomės automobilį. Už 65 eurus trims dienoms nuomavomės Ford KA, su kuriuo išmaišėme šiaurinę salos pusę, keliavom serpentinais ir keliais, kurie iškaus tikslo neturėjo. Kelio nuorodos sudėliotos ne visur, ne iš abiejų kelio pusių – na gi Ispanija, stebėtis nereikia. Atstumai nedideli, todėl nuo objekto iki objekto nukeliauji gan greitai. Privalumas tas, kad tokiu atveju gali apžiūrėti visas norimas vietas. Tai gi automobiliu keliavome į Valdemossa pažiūrėt įspūdingo ant kalvos, pastatyto vienuolyno, kuris man nepasirodė įspūdingas, todėl neužtrukom. Soller mieste apžiūrėjom labai jaukų uostą su paplūdimiu, jei kada norėtųsi ramybės, galima ten apsistot. Vykom į Sa Colabra, kurioje vėl gražūs vaizdai, bet smagiausia kelionė serpantinais su kamikadzėmis dviratininkais. Vairuotojas turėtų būti itin stiprių nervų. Dienos tikslas buvo Formentor pusiasalis. Pasiekėm sėkmingai, grožiui aprašyti neturiu žodžių. Atsistoji ir pasijauti pasaulio valdovas. Pakeliui daug apžvalgos aikštelių, todėl be pavydo keliančių nuotraukų negrįš nei vienas. Antroji diena buvo kur kas ramesnė savo turistiniais tikslais. Vykome į Cap de ses Salines, akmenuotas paplūdimys, kur žmonės dėlioja iš akmenų bokštelius ir sugalvoja norus. Atrodo įspūdingai, energetiškai jauku ir neįprasta. Pakeliui aplankėme porą tvirtovių ir lepinomės Es Trenc paplūdimy. Šis paplūdimys tituluojamas vienu geriausiu, kurį galima pasiekti tik automobiliu. Ypatingai žydras vanduo ir nuošalumas. Jame galima sutikti nudistų, todėl nereikia išsigąsti. Trečią dieną vėl vykome į paplūdimį ir ramiai ilsėjome, pakeliui sustodami nuošalesniuose miesteliuose.

Maistas. Ties čia neturiu ką daug pasakyti, kadangi minimaliai (priverstinomis aplinkybėmis) valgau žuvį, o jūros gėrybės visai išbrauktos iš mano gyvenimo, tai siūlau patiems jų paragauti ir įvertinti. Ką aš valgiau ir kas mane sužavėjo, tai neturistinėje zonoje, vietinė picerija, kurioje valgytos picos skonį dar ir dabar prisimenu. Lietuvoje tokios skanios picos nesu valgius išvis. Plonytis pagrindas, be juoduolių, kokybiškas sūris ir visų ingredientų daug daug..Nostalgija! Kokteilių kainos 5-7 eurai, kokybė gera. Tačiau happy hour tik nepopuliaru laiku, t.y norintiems įkaušt nuo ryto.

Išvados: Nors Maljorka niekada nebuvo mano top kelionių sąraše, jokios nuostatos, kad geriau būčiau  važiavus kitur neturiu. Nors ji tokia popsiška atrodo, bet nuo to lankytinų vietų nemažiau, o Viduržemio jūra neblankesnė. Kas gali būt jaukiau, nei šiltas vakaras, saulėlydis, gaivi Sangria ir maloni kompanija?